„Manau, kad esu kviečiama ne pasiaiškinti, o papasakoti, kas su manimi atsitiko ir kodėl buvau Izraelyje sulaikyta bei išsiųsta atgal į Lietuvą“, – ruošdamasi susitikimui  su URM Konsulinio departamento direktoriumi Andriumi Puloku sakė mergina.

Palestinoje G. Tervidytė yra buvusi mažiausiai septynis kartus. Kiekvieną kartą ji vykdavo per Izraelį, nes tiesiog nėra kito kelio pasiekti Palestiną.

Šį kartą ji, kaip asmuo keliantis grėsmę Izraelio valstybei, buvo sulaikyta Tel Avivo Ben Guriono oro uoste ir specialioje daboklėje praleido net penkias paras.

Į Lietuvą mergina buvo išsiųsta tiesioginiu lėktuvų reisu. Kitą kartą į Izraelį G. Tervidytė galėtų įvažiuoti tik šios šalies Vidaus reikalų ministerijai išdavus leidimą.

Bendraudama su LRT.lt, prieš vizitą į URM, mergina prisipažino, jog labai norėtų, kad būtų mūsų šalies diplomatų išklausyta ir kad jai nereikėtų teisintis dėl, kaip teigiama, neleistinų veiksmų: „Jau kuri diena galvoju, ką šį kartą viešėdama Palestinoje ir Izraelyje pasakiau neleistino? Ir ką apskritai tie terminai – „neleistino“, „ne taip“ – galėtų reikšti? Mano galva, tai – tik nuomonės, nes nieko nelegalaus, nieko, kas kirstųsi su Izraelio ar Lietuvos įstatymais, ne tik kad nesu padariusi, bet net arti to nesu buvusi“.

–    Ar jums Izraelio pareigūnai per apklausą pateikė kokius nors kaltinimus?

–    Ne, jokie kaltinimai man nebuvo pateikti. Visa tai, dėl ko buvau sulaikyta ir, liaudiškai tariant, gavau parų, galima būtų vertinti, kaip veiksmus, už kuriuos nėra baudžiama jokia tvarka. Kaip mano draugai pastebėjo, taip buvo įvertintas mano darbas Palestinoje.

–    Panašu, kad į Izraelį daugiau nebeįvažiuosite?

–    Nenorėčiau taip galvoti. Tiems asmenims, kuriuos Izraelis iš savo valstybės deportuoja, nustatomas dešimties metų terminas be teisės vėl įvažiuoti. Mano pase ir man pateiktame dokumente nėra jokių terminų nurodyta, tačiau pažymėta, kad, norėdama vėl kada nors atvykti į Izraelį, privalėčiau gauti šios šalies Vidaus reikalų ministerijos leidimą. Tai galima vertinti įvairiai – arba kaip ženklą, kad aš daugiau niekada negalėsiu apsilankyti Izraelyje, arba kaip diplomatinį manevrą, jog, jeigu mano elgesys pasikeis, tai vėl galėsiu atvykti.

–    Kodėl daboklėje jūs buvote laikoma net penkias dienas?

–    Buvo siekiama mane į Lietuvą išsiųsti tiesioginiu reisu. Net jeigu mano skrydis būtų buvęs per Varšuvą, per Šengeno erdvės valstybę, kuri niekur kitur manęs negalėtų deportuoti, vis tiek nebūtų išleidę. Privalėjau laukti tiesioginio skrydžio į Vilnių.

–    Gal jau jus pasiekė žinios, ar Lietuva dėl jūsų deportavimo išsiuntė notą Izraeliui?

–    Kiek žinau, nota neišsiųsta. Mano galva, to ir nebus padaryta.

–    Ar Lietuvos ambasada Izraelyje su jumis pasirūpino?

–    Ambasados pareigūnai man paskambino vieną kartą pasiteirauti, kaip man sekasi, ir visai nenustebę pasakė, jog esu sulaikyta dėl savo veiksmų.

–    Ką jūs Palestinoje veikėte, kad dėl jūsų veiksmų Izraelio atstovai sunerimo?

–    Kaip socialinė darbuotoja, dirbau su vaikais. Ten įvairių visuomenininkų iš įvairių užsienio šalių dirba šimtų šimtai. Tarp jų yra daugybė tokių, kuriuos Izraelis deportuoja. Yra ir europarlamentarų, ir užsienio šalių ministrų, kurių Izraelis neįleidžia į Vakarų Krantą. Kartais atrodo, kad Izraelis daro ką nori ir lieka už tai nebaudžiamas.

–    Kada jūs Lietuvoje sukūrėte organizaciją „Solidarūs su Palestina“?

–    2011 m. lapkritį. Tačiau ši organizacija nėra juridinis asmuo. Tai – pilietinė iniciatyva ir bendraminčių susibūrimo vieta, nes ir anksčiau, ir dabar Lietuvoje niekas apie Palestiną nekalba informatyviai bei objektyviai. Bet, kai sukūrėme šią organizaciją, pasirodė, kad vis dėlto yra žmonių, kurie kai ką žino apie Palestiną, tik neturi kur apie ją padiskutuoti.

Aš pati Palestina susidomėjau per vieną britų organizaciją, kuri manęs paprašė 2002 m. padirbėti ten su vaikais dienos centre, nes pagal išsilavinimą esu socialinė darbuotoja. Nuvažiavau dirbti savo darbo, negalvodama apie jokią politiką. Tačiau ten pabuvusi supratau, jog 21-ame amžiuje vyksta tai, ką sunku suvokti sveiku protu. Mano galva, Lietuva negali tylėti. Privalome plėsti akiratį ir šia tema.

Laukia oficialaus Izraelio atsakymo

Kaip LRT.lt teigė URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas, šiuo metu mūsų šalies diplomatai dėl G. Tervidytės sulaikymo ir deportavimo laukia Izraelio atsakymo: „Palaukime tikslesnių žinių ir atsakymo. Mano galva, G. Tervidytės deportavimas negalėtų būti susijęs su Ben Guriono oro uosto darbo specifika, susijusia su padidinto saugumo reikalavimais. Ten tikrinami bei klausinėjami žmonės, skrendantys ir su diplomatiniais pasais“.

Pasak E. Borisovo, G. Tervidytės deportavimas neturėtų pakenkti Lietuvos ir Izraelio valstybiniams santykiams, nes jie geri kaip niekad.

„Izraelis, kaip bet kuri kita suvereni bei demokratiška valstybė, turi teisę neįsileisti į šalį asmenų, kurių veikla kelia abejonių“, – teigiama pirmadienį išplatintame Izraelio ambasados Lietuvoje pranešime.

Moldovoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį BNS sakė: „Čia išlygų nebus. Mūsų piliečių interesai yra prioritetas ir visada mes juos ginsime, kur yra tam pagrindo“.