Izraelio prezidento Shimono Pereso vizitas Lietuvoje turės teigiamos įtakos dvišaliams santykiams, o ES šalys mato, kad Lietuva paduoda ranką Izraeliui.

Taip teigia politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. Jo nuomone, ateityje mūsų šaliai taip pat elgtis teks ir su Palestina, o kol kas reikėtų dėti pastangas, kad Lietuvoje pagaliau atsirastų Izraelio ambasada.

– Kokios reikšmės Lietuvos ir Izraelio santykiams turi Sh.Pereso vizitas? Ar nepernelyg jis sureikšminamas?

– Nuo tų laikų, kai Algirdas Brazauskas atsiprašė visos tautos vardu už mūsų tautiečių padarytus nusikaltimus per holokaustą, tai pirmas toks ryškus vizitas. Tuo labiau – tos šalies vadovo, kuris gimęs netoli Vilniaus.

Šituo požiūriu, manau, vizitas labai naudingas. Kaip ir apskritai visi vizitai, net ir blogai sutariančių valstybių, yra naudingi tų valstybių santykių ateičiai.

– Tačiau kokios konkrečios naudos galima tikėtis?

– Man atrodo, nauda dažnai matuojama ne kokiais nors ekonominiais rodikliais, ne prekybos apimtimi, o santykių būviu, santykių aplinka. Turėkime omenyje ir tai, kad Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, tad ES šalys atkreipia labai didelį dėmesį, jog Lietuva paduoda ranką Izraeliui, kad jų tarpvalstybiniai santykiai dar labiau pagerėtų.

– Kaip įvertintumėte Sh.Pereso pasisakymus apie holokaustą?

– Požiūris į holokaustą tų, kas juo netiki ir kas jį įtariai vertina, ypač lietuvių dalyvavimą jame, išliks toks pats. Tų radikalių grupių, kurios savo viduje neigia holokaustą ir lietuvių nusikaltimus žydams, – jų įsitikinimų nepakeisi.

Bet Izraelio prezidento pasisakymai buvo labai švelnūs, diplomatiški ir, tiesą sakant, glostantys lietuvio savimeilę. Labai menkai užsiminta apie lietuvių dalyvavimą žudant ir visaip kankinant žydus. Tai padėjo susidaryti įspūdį, kad Izraelio prezidentas atvyko pas mus kaip bičiulis.

– Ką tiksliai, jūsų požiūriu, Izraelio prezidentas turėjo omenyje, ragindamas neužmiršti praeities?

– Praeitis ir nėra užmiršta. Neseniai minėjome Vilniaus baisiojo geto metines, paminėjome aukščiausiu lygiu, ir niekas neužmiršta. Čia galbūt diplomatinis priminimas, kad nepamirškime tiek Izraelio istorijos, tiek Izraelio santykių su palestiniečiais, tiek Lietuvos baisios sovietinio genocido istorijos. Šituo požiūriu priminimas mums yra labai simptomatiškas ir naudingas.

– Kaip šiame kontekste atrodo faktas, kad Lietuvoje nėra Izraelio ambasados?

– Blogai, nes tokia valstybė, su kurios didžiuliu anklavu ilgus šimtmečius buvom susiję, turėtų turėti savo pasiuntinybę. Tada klausimai būtų sprendžiami greičiau ir iš esmės. Nežinau, kieno čia aplaidumas, bet manau, kad Izraelio prezidento vizitas padės įkurti atstovybę.

– Kaip manote, kas trukdo priimti tokį sprendimą?

– Negaliu pasakyti, bet aišku, kad čia ne finansinis klausimas. Net ne tokios pajėgios valstybės įkūrusios savo pasiuntinybes Baltijos šalyse. O štai Izraelis kažkodėl vengia ir pasikliauja įvairiais savo tautiečių centrais Lietuvoje. Faktas, kad tokio diplomatinio centro čia reikėtų.

– Ar tai Izraelio principai?

– Sunku įtarti, galima visokių prisigalvoti sąmokslo teorijų. Tačiau žinoma, kad tas mūsų praeities šešėlis, santykių įtarumai, ypač susigrąžinant žydų turėtą nuosavybę, ir Simono Wiesenthalio centro veikla Lietuvos atžvilgiu nesuteikė didelio pasitikėjimo tarpvalstybiniuose santykiuose. Ir aš manau, kad tas šleifas iki šiol tęsiasi ir trukdo mums tikrai nuoširdžiai bei rimtai pasikalbėti. Bet manau, kad prezidento vizitas išsklaidys tuos rūpesčius.

– Kaip rodo istorija, Izraelio bendruomenė Lietuvoje nėra vieninga. Kaip manote, ar Sh.Peresas žino realią Lietuvos žydų situaciją?

– Manau, kad taip. Mano nuomone, neformaliai bendraudamas su savo tautiečiais, likusiais savo giminės atstovais, jis žino realią situaciją. Žinote, yra tokia žydų tautos savybė – užsisklęsti savyje, savo bendruomenėje, neviešinti ir neiškelti į paviršių visų tų negerovių, kurios skaldo bendruomenę. Tokia savybe jie pasižymi nuo seno. Mums nežinoma ir nesužinosime, ką jie kalbasi tarpusavyje. Bet man atrodo, kad šitą niūrųjį žydų bendruomenės gyvenimo aspektą jis puikiai žino.

– Ar turės šis vizitas įtakos Lietuvos santykiams su Palestina? Prisiminkime faktą, kad prieš kelerius metus Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO.

– Tas balsavimas mane nustebino – kodėl taip yra ir kodėl mes pataikaujam vienai pusei bei nepritariam Palestinos valstybės sukūrimui, netgi tokiam a priori, išankstiniam? O šis vizitas šitą lietuvių poelgį tarsi anuliuoja, nes Sh.Peresas pasakė, kad mes sieksime taikos ir taika – vienintelė išeitis regione. Nes ir Tel Avivas sutinka, kad kada nors būtų sukurta Palestinos valstybė. Aišku, nepriešiška Izraeliui ir nereikalaujanti sunaikinti žydų valstybės.

– Ar nebus taip, kad, siekdami didesnės draugystės su Izraeliu, aukosime draugystę su Palestina?

– Ne, taip nėra. Man atrodo, mūsų diplomatai išmintingi ir bent jau viešai tokių deklaracijų nekels. Plėtojant tarpvalstybinius santykius reikia bendrauti su visais. Mano nuomone, Sh.Pereso vizitas kaip tik paskatino remti lygiai abi valstybes, turint omenyje jų regioninius reikalavimus.