Transliuotojo duomenimis, JAV atstovai domėjosi, ar Vilnius sutiktų atlaisvintų prekybą trąšomis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys informaciją apie tokius pokalbius nei patvirtino, nei paneigė.

„Konsultuojamasi įvairiais klausimais, temomis, dalykais ir aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad niekada apie nieką nebuvo kalbėta, aš pats esu kalbėjęsis“, – LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Tokiuose svarstymuose mano atsakymas yra vienintelis – mes neturime suteikti pagrindo režimui prekiauti žmonėmis, nes kalinių tik padaugės.

Visgi jis tikino, kad sankcijų atlaisvinimas nebuvo derybų objektas išlaisvinant S. Cichanouskį ir kitus politinius kalinius.

„Tokiuose svarstymuose mano atsakymas yra vienintelis – mes neturime suteikti pagrindo režimui prekiauti žmonėmis, nes kalinių tik padaugės“, – kalbėjo K. Budrys.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas teigė abejojantis, ar Baltarusija „tiek daug prašytų“ už paleistus keliolika kalinių, o net jei amerikiečiai to pageidautų, Lietuva su tuo nesutiktų.

Kaip skelbė BNS, daug metų trukęs Baltarusijos koncerno „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą nutrauktas po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o vėliau ir Vyriausybė nutarė, jog Baltarusijos įmonės sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ neatitinka šalies saugumo interesų. 2022 metų kovo pradžioje „Belaruskalij“ sankcijas pritaikė ES.

Seimas birželio gale leido Vyriausybei įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai tuo atveju, jeigu Europos Sąjungai (ES) nepavyktų pratęsti savųjų.

Pagal priimtas pataisas numatoma, kad Vyriausybė galės nustatyti dviejų rūšių sankcijas: Lietuvoje esančio turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.