„Valstybės vadovas akcentavo, kad, išaugus įtampai regione, JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje sustiprintų atgrasymo priemones“, – teigiama Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai.

Pasak jo, nuo 2019 metų Lietuvoje dislokuotos JAV karinės pajėgos yra svarbi atgrasymo priemonė, demonstruojanti sąjungininkų solidarumą ir saugumo nedalomumo principą.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

„Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginė Lietuvos sąjungininkė saugumo ir gynybos srityje, kurios įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas užtikrinant saugumą visame Baltijos regione“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Rusijos karinių pajėgų telkimas prie rytinės NATO sienos keičia saugumo situaciją, todėl kritiškai svarbus sprendimas stiprinti regiono saugumą papildomais kariais iš JAV ir spartinti bendradarbiavimą karinių įsigijimų srityje“, – pridūrė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginė Lietuvos sąjungininkė saugumo ir gynybos srityje, kurios įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas užtikrinant saugumą visame Baltijos regione.

Prezidentas pabrėžė, kad Vašingtono sutarties 5 straipsnis išlieka tvirtu JAV įsipareigojimu Baltijos šalims.

Susitikime su JAV gynybos sekretoriumi G. Nausėda taip pat aptarė paramos Ukrainai svarbą, galimas įtampos regione mažinimo priemones, teigiama pranešime.

G. Nausėdos teigimu, šiandien yra ypač svarbu ir toliau išlaikyti NATO sąjungininkų vienybę bei Aljanso atvirų durų politiką visoms narystės jame siekiančioms valstybėms.

Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. JAV perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis.

Įtampą pastaruoju metu dar labiau pakurstė apšaudymai ties fronto linija Rytų Ukrainoje ir Rusijos remiamų separatistinių teritorijų vadovų raginimai gyventojams evakuotis. Tai sustiprino nerimą, kad Ukrainą ketinimais pulti apkaltinusi Rusija tai palaikys pretekstu griebtis intervencijos.

Reaguodami į Rusijos veiksmus, NATO sąjungininkai dislokavo papildomus karius Lietuvoje ir kitose rytinėse Aljanso šalyse.

Lloydas Austinas ir Ingrida Šimonytė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

I. Šimonytė: išreiškiau pasirengimą priimti daugiau JAV karių

Lietuva pasiruošusi priimti daugiau Jungtinių Valstijų karių, sako premjerė Ingrida Šimonytė, šeštadienį susitikusi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).

„Gynybos sekretoriui išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti ir daugiau JAV karių, jeigu būtų toks administracijos sprendimas“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Perklausta, ar pats L. Austinas pažadėjo sustiprinti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, I. Šimonytė teigė, jog „tokie pažadai taip paprastai nėra dalinami“.

Vyriausybės vadovė taip pat sakė iš JAV gynybos sekretoriaus išgirdusi įsipareigojimą, kad Baltijos šalių saugumui bus skiriamas „deramas dėmesys“.

Paklausta ar karas Ukrainoje yra neišvengiamas, I. Šimonytė teigė, jog jos manymas neturi didelės reikšmės, be to, ji pasitiki sąjungininkų žvalgybine informacija.

„Reikia žiūrėti į faktus, o faktai yra tokie, kad per praėjusią parą įvyko labai daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu. Aišku, kai kurie dalykai yra kuriami atžagariomis rankomis“, – dėstė ji.

Ministrė pirmininkė kaip pavyzdį įvardijo prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtą civilių gyventojų evakuaciją.

Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas tokį raginimą paskelbė penktadienį, įraše paminėdamas ir pačią datą – vasario 18-ąją, nors meta duomenys atskleidžia, kad kreipimasis buvo įrašytas keliomis dienomis anksčiau.

„Tą matome, manau, kad tą mato ir mūsų partneriai, to naivumo yra mažiau“, – sakė I. Šimonytė.

Dalis Rusijos karių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, o tai kelia papildomų įtampų prie rytinių NATO sienų.

„Galbūt kažkas turi vilties, kad karinės pajėgos pajudės atgal į Rusiją, bet realistiškesnis scenarijus yra, kad ne“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak jos, tą patvirtina ir pastarasis V. Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos susitikimas dėl saugumo situacijos.

„Šitas pokytis būtų labai didelis saugumo situacijos pokytis. Tuomet, galvojant apie Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą, manau, kad tikrai bus reikalingi papildomi sprendimai ir mes jų sieksime“, – dėstė ministrė pirmininkė.

Vašingtono duomenimis, Rusija yra dislokavusi maždaug 30 tūkst. karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, turinčias trukti iki sekmadienio.