„Vėl turės grįžti į planavimo etapą ir turėsime koreguoti regioninius gynybos planus“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė Kęstutis Budrys.

Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse Aljansui pavyko sutarti dėl naujų regioninių gynybos planų, kuriems ypač daug dėmesio skyrė Lietuva.

Anksčiau NATO buvo laikomasi požiūrio, kad Baltijos šalys turėtų pačios bandyti atlaikyti galima puolimą, kol sąjungininkai atvyks į pagalbą. Naujieji planai numato, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas juos vadino išsamiausiais „nuo Šaltojo karo pabaigos“.

Patys planai nėra viešinami. Ginant Lietuvą didžiausias dėmesys skiriamas Vokietijai.

Tuo metu Ankara renginio Vilniuje išvakarėse sutiko nebeblokuoti Švedijos narystės NATO. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdogano) teigimu, ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį.

Turkija daugiau nei metus blokavo Švedijos narystę Aljanse, argumentuodama, jog Stokholmas nepakankamai stengiasi kovoje su terorizimu. Švedija turėtų tapti 32-ąja NATO nare.