Baigdama savo kadenciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė gerokai paankstino savo metinio pranešimo datą Seime. Pernai ji tą darė birželio 11-ąją, o šiemet kovo – 27-ąją. Nenuostabu, kad iškart buvo pradėta svarstyti, jog pranešimas bus gerų savo darbų rinkinys rinkimams. Skeptikams buvo lema nusivilti.

Politinis šokas, kurį sukėlė Rusija, aneksuodama Krymą ir tiesioginės grėsmės artumas, D. Grybauskaitės kalboje išryškino vertybių, Ukrainos pamokų laisvei išsaugoti ir tautos susitelkimo temas. Tiesa, šįkart prezidentė pirmą kartą apie kaimynus, strateginius partnerius, gynybos finansavimą kalbėjo visiškai priešingai nei visus penkerius metus, pripažino, kad saugumas ir Prokuratūra, kurių vadovus ji pati paskyrė, nedirbo veiksmingai. Bet juk kuo žmogus intelektualesnis, tuo jis savikritiškesnis.

Šį kartą šalies vadovė pranešimą skaitė, kai dauguma laisvos Lietuvos piliečių neramiai stebėjo žinias iš Rytų, o prie pat vakarinių valstybės sienų Rusija vėl žvangina ginklais. Anot prezidentės, karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne, kiekvienas dabar turi padaryti sprendimą – pasipriešinti ar prisitaikyti. Prezidentė drąsino, kvietė telktis valstybės gynybai, o žiniasklaidą – padėti žmonėms atskirti melą nuo tiesos

„Aiškiai ir suprantamai informuokite visuomenę apie kėslus prieš mūsų valstybę, būkite atsvara priešiškų jėgų dezinformacijai ir propagandai. Didžiausias priešininkas informaciniame kare – prarastas laikas“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

„Be abejo, kad žiniasklaida taip pat turi atsakingai elgtis, ne vien tik siekti pritraukti kuo greičiau dėmesį, ne vien tik siekti sužadinti tą tokį greitą reagavimą, gal netgi tikslingai bandant paniką dar labiau skleisti, bet priešingai – galėtų iš tikrųjų su informacija elgtis labai atakingai“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Tomas Janeliūnas.

Tiems, kurie pasigedo metiniame pranešime prezidentės savikritikos, vertėtų priminti, kad ir tarp eilučių būna informacijos. Prezidentė pripažino, kad dvi jai atsakingos institucijos šį kartą egzamino neišlaikė.

„Net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia Valstybės saugumo departamento imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje.[...] Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją, mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Aš manau, kad didesnė problema yra ta, kad turbūt negeba tinkamai įvertinti tą informaciją. Aš labai nuogąstauju, kad Lietuvoj mes manome, kad Rusiją gerai pažįstame, kad tikrų ekspertų nelabai daug turime ir kad jų pakankamai nėra net pačiame VSD“, – mano politologas Kęstutis Girnius.

Kadencijos pabaigoje prezidentė pripažino ir prokurorų, kurie vertina operatyvininkų surinktus įrodymus, neįgalumą.

„Sunkiausiai modernizacija pasiekia šalies prokuratūras.[...] Vadovų rotacija ir čia duoda rezultatų, tačiau akivaizdu, kad ratuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei“, – sakė prezidentė.

Anot šalies vadovės, prasidėjus galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį.

„Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjamais kaimynyste [...]Šiuo metu turime visas reikiamas karinio saugumo garantijas. Tiesioginė grėsmė regiono saugumui išryškino ir kaimyninio bendradarbiavimo svarbą. Puikiai suprasdami, kad regiono stiprybė – vienybė, visi kartu – lietuviai, lenkai, latviai, estai – vienodai įvertinome grėsmes ir suvienijome savo pastangas saugumui užtikrinti. [...]Narystė NATO ir ES – neabejotinai mūsų stiprybė“, – tvirtino šalies vadovė.

Toks prezidentės matymas, kuris skiriasi nuo iki šiol deklaruoto, neliko nepastebėtas.

„Manau, kad ji tinkamai atkreipė dėmesį ir pakankamai tiksliai įvardijo tai, ką politikos mokslininkai ir ekspertai jau seniai įvardijo: tiek Lenkijos strateginis vaidmuo, tiek didesnė tarpusavio priklausomybė su Skandinavijos valstybėmis Šiaurės Europoje karine, gynybine, ekonomine, politine prasme yra reikalingas dalykas ir reikia jo siekti ne deklaracijom bet realiais veiksmais“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

Politologai teigiamai vertina ir politikams adresuotą raginimą susitarti dėl tinkamo šalies gynybos finansavimo, kurį jie, regis, išgirdo.

„Reikia prisimint, kad prieš trejus metus prezidentė buvo pasakiusi, kad įsipareigojimai NATO mokėti 2 proc. gynybai nėra įrašyti į jokias sutartis, jie negalioja, yra tik prasimanymas. Tai ta prasme jos pozicija yra pakitusi 360 proc., visiškai apsivertė, ir aš manau, kad labai naudinga“, – tikina K. Girnius.

Antros kadencijos siekianti šalies vadovė priminė, kad valstybės saugumas priklauso ir nuo pačių mūsų.

„Politinis Lietuvos saugumas ir branda prasideda nuo balsadėžės“, – sakė D. Grybauskaitė, taip primindama piliečių pareigą balsuoti.

„Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose.[...] Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams tampa atskaitingi šalies politikai“, – teigė prezicentė.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų liko vos pusantro mėnesio, svarstyta, kad paskutinis šią kadenciją šalies vadovės pranešimas greičiausiai bus skirtas rinkimų agitacijai, tačiau, regis, nuogąstauta be reikalo.