Galingiausiai pasaulio valstybei vadovaus nusikaltėlis, neslepiantis savo imperialistinių užmojų perimti Grenlandiją, Panamos kanalą, o Kanadą raginantis tapti Amerikos valstija. Pasaulio tvarkos sergėtoja vadintos šalies piliečių pasirinkimas uždavė daug klausimų. Atsakymų į juos „Kauno diena“ ieško su JAV Džordžijos Gvineto koledžo (angl. Georgia Gwinnett College) politologijos profesore Dovile Budryte.

Politologė JAV gyvena nuo 1992-ųjų, kai atvyko čia studijuoti. Ji palaiko glaudžius ryšius su Lietuva, yra Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto kviestinė vyriausioji tyrėja.

Pokyčiai: „Anksčiau kalbėjome apie JAV vertybinę liniją, demokratijos, žmogaus teisių palaikymą, o dabar įsigalios biznieriškas mentalitetas, paremtas principu – ko noriu, tą užgrobsiu“, – apgailestauja D. Budrytė.  D. Budrytės asmeninio archyvo nuotr.

D. Budrytės nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia Džordžijos Gvineto koledžo (angl. Georgia Gwinnett College) pozicija.

Šįsyk be protestų

– Kaip atrodo situacija iš vidaus: ar po D. Trumpo išrinkimo jo rėmėjų gretos visuomenėje auga, ar atvirkščiai?

– JAV visuomenė yra poliarizuota, tą rodo ir sociologinės apklausos. Kairieji gyvena savo pasaulyje, dešinieji, tarp kurių yra labai daug D. Trumpo palaikytojų, savo. Prieš rinkimus visuomenės apklausos apie kandidatų į prezidentus palaikymą rodė, kad D. Trumpo ir Kamalos Harris rėmėjų buvo beveik po lygiai. Žmonės buvo pasidaliję perpus, manau, ši tendencija išliko ir po rinkimų, D. Trumpo palaikytojų gretos gal ir neišaugo.

Vis dėlto kai kas yra kitaip nei 2016-aisiais, kai D. Trumpas laimėjo prezidento rinkimus pirmąkart. Anuomet buvo garsūs kairiųjų protestai, vyko didelės demonstracijos. Dabar buvo pasipiktinimo žiniasklaidoje, „New York Times“ daug kartų rašė, kad tai gal net autokratijos pradžia. Tačiau iš visuomenės pusės protestų nėra.

– Kas lėmė skirtingą visuomenės reakciją D. Trumpą išrinkus pirmai kadencijai ir dabar?

– Kai 2016 m. išrinko D. Trumpą, atrodė, kad įvyko neįmanomas dalykas, kažkoks nesusipratimas. Tačiau jis išbuvo poste visą kadenciją.

Nepaisant didelio Demokratų partijos noro paaiškinti žmonėms, kad tai – pavojus demokratijai, daugelio ši žinia nepasiekė, jie išrinko D. Trumpą antrąkart. Gal žmonės nutarė, kad išgyveno pirmą jo kadenciją, gal šįsyk blogiau nebus.

Rinkimų kampanija buvo ilga ir daugelį žmonių išvargino. Iš pradžių demokratų kandidatas buvo Joe Bidenas, paskui – K. Harris. Kai ji atėjo, atrodė, vyksta pakilimas, demokratų jėgos konsoliduojasi, gal yra galimybė  laimėti. Kova buvo įnirtinga, tačiau tam tikrų demografinių grupių demokratai neįtikino paremti jų kandidato. Pavyzdžiui, už D. Trumpą balsavo ispanakalbiai vyrai ir dauguma baltaodžių moterų. Demokratai tikėjosi jų balsų, tačiau negavo.

JAV politinė kairė dar vis neatsigauna nuo šoko. Gal tik dabar jie pradeda planuoti, kaip toliau veikti, tačiau mobilizavimosi kol kas nėra. Nėra ir protestų.

Imperialistinės vizijos

– Dar iki pradėdamas eiti pareigas D. Trumpas pribloškė pasaulį spaudos konferencijoje pristatydamas savo planus perimti Grenlandiją, Panamos kanalą, Kanadai pasiūlydamas tapti Amerikos valstija, o Meksikos įlanką pažadėjęs pervardyti Amerikos. Kas tai – tikri užmojai ar dar vienas bandymas šokiruoti ir provokuoti?

– Nemažai žmonių sakė, kad tai – juokas, bandymas atitraukti nuo realių problemų, D. Trumpo mėgstamas būdas šokiruoti. Aš taip nemanau.

Grenlandiją jis vis mini ir mini, jam ji – kaip obsesija. Ten viešėjo ir jo sūnus. D. Trumpas pateikia argumentų, kad ten yra naudingųjų iškasenų, ši teritorija labai svarbi geografiniu požiūriu dėl susisiekimo, tai JAV svarbus strateginis objektas. Beje,

D. Trumpas – ne pirmas JAV prezidentas, norėjęs Grenlandijos. Apie jos įsigijimą 1946 m. kalbėjo ir Harry Trumanas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, kalbėdamas apie Grenlandiją ir Panamą, jis pabrėžia, kad tai yra Amerikos nacionalinio saugumo interesas, nacionalinio saugumo dalis, tai lyg būdas atsverti Kinijos įtaką pasaulyje. Tokie argumentai vis kartojami ir tai gana pavojinga. Net tokiame leidinyje kaip „New York Times“ neseniai vienas komentatorius pareiškė, kad tai – nebloga idėja, Amerikai būtų gerai turėti Grenlandiją. Tai tik vienas pavyzdys, bet bandoma tą diskursą normalizuoti kartojant, kad tai būtų didelis pranašumas nacionaliniam saugumui.

D. Trumpui kalbant apie Grenlandiją, Kanadą, Panamą, Meksiką pasireiškia imperialistinis mąstymas. Taip D. Trumpas tarsi bando atgauti Amerikos galią, pasiūlyti jai vėl tapti imperialistine valstybe. Nors iš tikrųjų taip jis tą galią ne didina, o mažina, nes kitos valstybės žiūri į JAV ir sako, kas čia darosi, – pažeidžiamos tokios tarptautinės normos kaip pagarba valstybių suverenitetui.

Tad, manau, D. Trumpas iš tiesų nejuokauja kalbėdamas apie Grenlandijos užgrobimą, pareikšdamas pretenzijų Panamai. Tai gana rimti dalykai. Beje, jis sako, kad jam patinka prezidentas Williamas McKinley. Jam jis – lyg kelrodis, tačiau tai XIX a. pabaigos prezidentas, tada buvo imperializmas, vyko Ispanijos–Amerikos karas.

Kiek toli gali eiti D. Trumpas, įgyvendindamas savo imperialistines vizijas? Konkrečios strategijos neaptariamos. Minėtoje spaudos konferencijoje buvo klausimas, ar jis naudos karines priemones savo tikslams pasiekti. D. Trumpas kaip ir išsisuko nuo atsakymo, pasakė „galbūt“. Tuo jis sukėlė didelį sąmyšį, kad nepasakė ne, karinių priemonių nenaudos, nors Danija, kaip ir JAV, yra NATO dalis, JAV sąjungininkės yra ir Panama, Kanada. Vis dėlto D. Trumpas gal nėra karinių priemonių gerbėjas, jis anksčiau yra sakęs, kad nori ištraukti Ameriką iš visokių karų, svarsto, kaip užbaigti juos Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje.

Tačiau kai kalba apie ekonominius karus, kad įves didelius muitų tarifus prekėms iš Kanados, gal ir Danijos, manau, nejuokauja. Žinoma, čia jam dar reikėtų kalbėtis su Kongresu, nes ir prezidentas, ir Kongresas dalyvauja kuriant prekybos strategijas.

Manau, karinio konflikto nebus, tačiau ekonominių karų, nesusipratimų ir įtampų gali būti net ir tarp sąjungininkų.

– Kaip į kontroversiškus D. Trumpo teiginius reaguoja jo bendrapartiečiai respublikonai? Ar jiems tinka tokios idėjos?

– Sureagavo J. Bideno administracija. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasakė, kad Grenlandijos JAV tikrai neokupuos ir apie tai nereikia nė kalbėti.

JAV demokratija silpsta ir ne dienomis, o valandomis. Didžiausias klausimas, kiek liko pilietinės visuomenės, kuri norės demokratijos, norės pasipriešinti autokratinėms tendencijoms.

Respublikonai, man atrodo, net bijo išsižioti prieš D. Trumpą. Jis sugebėjo pavergti sau šią partiją, ir net tie, kurie anksčiau priešinosi jo diktatūrai, dabar linkę jam pritarti.

Matome D. Trumpo strategiją apsupti save lojaliais žmonėmis. Kai nominuoto į gynybos sekretorius Pete’o Hegsetho Kongrese paklausė apie Grenlandiją ir kitas imperialistines D. Trumpo užmačias, jis pasakė, kad čia – prezidento prerogatyva ir jis nesikišiąs. Tai ir parodo D. Trumpo pasirinktų žmonių į galios postus ir Respublikonų partijos, kurią galima vadinti D. Trumpo partija, poziciją: kaip jis norės, taip užsienio politika ir dėlios.

Pavojus Ukrainai

– D. Trumpas savo rinkimų kampanijos metu pareiškė, kad, atėjęs į prezidento postą, užbaigs karą Ukrainoje per 24 valandas. Ką žada dabar? Beje, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis naujamečiame interviu taip pat išreiškė viltį, kad D. Trumpas sugebės priversti Rusiją pradėti taikos derybas ir užbaigti karą Ukrainoje.

– Tai buvo vienas garsiausių

D. Trumpo pažadų rinkimų kampanijos metu: susitiksiu su Vladimiru Putinu ir labai greitai užbaigsiu karą. Tačiau žiūrint į realijas matyti nerimą keliančios tendencijos. Dėl narystės NATO D. Trumpas Ukrainai jokių pažadų neduoda. Kelia nerimą ir neseniai pasakyta jo frazė, kad jis gali suprasti Rusiją, suprasti

V. Putiną, kodėl jis nenori, kad Ukraina būtų priimta į NATO erdvę, nes kai kas nors prie pat jų slenksčio, kyla jausmų.

Manau, D. Trumpas Ukrainą mato kaip neutralią valstybę, jos narystės NATO, bent jau artimiausiu metu, nėra jo planuose, ir tai, mano manymu, yra labai blogai, nes NATO yra pati realistiškiausia saugumo garantija Ukrainai, juolab kad ateityje JAV tos saugumo garantijos nenori duoti.

Dar viena tendencija – D. Trumpas ir gal net patys ukrainiečiai pradėjo kalbėti apie teritorines nuolaidas, kas yra nukrypimas nuo ankstesnio Ukrainos ir sąjungininkų pasiryžimo, kad agresorė Rusija tikrai negaus teritorinių nuolaidų.

Kalbėdamas apie terminus

D. Trumpas iš pradžių sakė, kad užbaigs šį karą per 24 valandas, paskui laikas pailgėjo, dabar kalba apie pusę metų, nes supranta, kad tai nėra paprasta. Gal manė, kad V. Putinas pavargęs nuo karo, kad norės kalbėtis, tačiau Rusijai Rytų Ukrainoje karas sekasi neblogai ir ji nelabai nori eiti į derybas.

Prognozuojant, kaip šis klausimas gali pasisukti, JAV žiniasklaidoje kai kurie ekspertai reiškia nuomonę, kad JAV turėtų teikti daug daugiau pagalbos Ukrainai ir taip sustiprinti jos derybų pozicijas. Priešingu atveju Rusija ją pavergs ir tai nebus gerai ir JAV. V. Putinas nori, kad Ukrainos neliktų kaip valstybės, ir JAV tai turėtų būti nepriimtina. Tai sustabdyti galima tęsiant, ką darė J. Bidenas, – kuo daugiau padėti Ukrainai.

Atėjęs naujas prezidentas visada sako: aš viską pakeisiu, darysiu kitaip nei pirmtakas. Tačiau praeina kiek laiko ir supranta, kad reikia tęsti ankstesnio prezidento strategijas. Gal ir D. Trumpas supras, kad pagalba Ukrainai yra JAV nacionalinio saugumo dalykas ir labai svarbus, o ne pataikavimas V. Putinui.

Dėl V. Zelenskio interviu – ką kita jis gali sakyti, kai Ukraina priklauso nuo JAV ir kitų sąjungininkų pagalbos.

– Vis dėlto, kokie galimi pokyčiai JAV remiant Ukrainą? D. Trumpas griežtai kritikavo didžiulę karinę pagalbą, kurią kariaujančiai šaliai siuntė prezidentas J. Bidenas.

– D. Trumpui labai svarbu, ką apie jį sako žiniasklaida, jis nori, kad jį palaikytų rinkėjai. Sociologinės apklausos rodo, kad net 37 proc. amerikiečių mano, kad JAV skiria per daug paramos Ukrainai, ir 31 proc., kad ji reikiama.

Tačiau kalbant apie paramos Ukrainai tęstinumą didelis pavojus justi ne tik dėl D. Trumpo, bet ir dėl Kongreso, kuris turi galią skirstyti pinigus. Jame daugumą laimėjo respublikonai, o jų palaikymas Ukrainai mažesnis nei demokratų, jie sakė, kad Amerika ir jau taip labai daug davė.

– Ar D. Trumpo reikštos abejonės dėl tolesnio JAV dalyvavimo NATO – jau praeityje?

– Per pirmą kadenciją jis vis kartojo, kad europiečiai naudojasi amerikiečiais, nesusimoka savo gynybos išlaidų, ir jis nori, kad jie kuo daugiau lėšų skirtų savo gynybai. Tai teisinga, apie tai dabar kalba ir NATO vadovas, kaip ir nauja NATO strategija – parodyti D. Trumpui, kad europiečiai didina išlaidas gynybai.

Tačiau D. Trumpas nėra J. Bidenas: jei šiam pavyko sustiprinti Aljansą, 2022 m. jis sugebėjo mobilizuoti NATO palaikymą Ukrainai, tai to iš D. Trumpo tikrai nesulauksime.

Jis mėgsta pagąsdinti, kad ištrauks JAV iš NATO. Kiek tai realu? Reikia tikėtis, kad ne. Juolab kad ir Kongrese, ypač Senate, kuris užsienio politika rūpinasi daugiau nei Atstovų rūmai, yra gana nemažai respublikonų, kurie palaiko JAV buvimą NATO, kuriame ji nuo pat 1949-ųjų, supranta, kad tai svarbu. Kongresas yra išleidęs direktyvų, kad JAV nepasitrauktų iš NATO. Reikia tikėtis, kad D. Trumpas, nors yra ir neprognozuojamas politikas ir daug mažiau rūpinasi transatlantiniais santykiais nei J. Bidenas, tokio drastiško žingsnio nežengs.

Pirmąkart – nusikaltėlis

– Sakoma, kad prezidentas – valstybės vėliava. Dabar galingiausios pasaulyje valstybės vėliava bus, švelniai tariant, ne be dėmių. Kaltinimų diapazonas D. Trumpui – nuo ryšių skandalų su moterimis ir sukčiavimo iki slaptų dokumentų apsaugos pažeidimų, šturmo Kapitolijuje skatinimo. Ar amerikiečiams prezidento reputacija nesvarbi?

– Dėmių yra labai daug. Tai pirmas nuteistas nusikaltėlis, kuris bus JAV prezidentas. To valstybės istorijoje nėra buvę. Jis buvo kaltinamas net 34 nusikaltimais.

Kitaip: kai D. Trumpas 2016-aisiais pirmąkart laimėjo prezidento rinkimus, buvo garsūs kairiųjų protestai, vyko didelės demonstracijos. Dabar to nėra.  „Reuters“ nuotr.

Šiek tiek mažesnei susiskaldžiusios JAV visuomenės pusei, tai, kuri balsavo už K. Harris, yra gėda ir ji nesupranta, kaip galėjo įvykti, kad išrinktas toks asmuo.

Kaip suprasti tą kitą pusę, kuri balsavo už D. Trumpą? JAV visuomenė yra labai nusivylusi valdžia. Nors, žiūrint į makroekonominius rodiklius, Amerika laikosi gerai, daug žmonių mano, kad ji eina neteisingu keliu. Dar D. Trumpo pirmos kadencijos ir J. Bideno prezidentavimo metu sociologinėse apklausose į klausimą, kokią matote didžiausią grėsmę, nemaža dalis amerikiečių atsakydavo, kad toji grėsmė yra Vyriausybė. Žmonės, kurie šturmavo Kapitolijų 2021-ųjų sausį, tikėjo, kad Vyriausybė yra didžiausia grėsmė, ir jie jautėsi didvyriais, kurie išlaisvins Ameriką, kalbėjo apie 1776-uosius, kai buvo priimta Nepriklausomybės deklaracija. Jie jautėsi darantys gerą darbą, nes matė Vyriausybę kaip priešą. O su D. Trumpu jie siejo lūkesčius, kad jis pakeis tą tvarką.

Ukrainos narystės NATO, bent jau artimiausiu metu, D. Trumpo planuose nėra ir tai yra labai blogai, nes NATO yra realistiškiausia saugumo garantija Ukrainai, juolab kad ateityje JAV tos saugumo garantijos nenori duoti.

Per savo pirmą kadenciją

D. Trumpas kartojo, kad Vašingtonas yra pelkė, kurią reikia sausinti. Dabar vėl kartoja, kad J. Bideno administracija ir Vašingtonas yra tokie. Jis save pristato kaip valstybės griovėją ir į atsakingus postus skiria žmones, kurie pasirengę griauti valstybės pamatus. Nors nusikaltėlis, ateidamas į prezidento postą, sudrebina valstybės pagrindus, bet didelei daliai žmonių tai neatrodo blogai. Taip, kitai daliai tai – baisi tragedija.

– Ir kitose šalyse populiarėja kontroversiški, radikalūs politikai. Ar tai trumpalaikė tendencija, nes demokratija apsnūdo, o gal ir apkiauto, ir ją reikia supurtyti. Ar tokia politika įsitvirtins ilgam?

– Manau, čia didesnis reiškinys ir ne vien D. Trumpo atvejis. Matome, kad auga autokratijų tinklas. D. Trumpas susižavėjęs Viktoru Orbanu, šis – juo, D. Trumpu žavimasi ir Serbijoje, Slovakijoje. Trumpizmas, kuris reiškia populizmą, valstybės pagrindų griovimą, ideologijos minimumą, teigimą, kad atėjau visų gelbėti, visiems padėsiu, mane puola priešai, bet su jais kovosiu, – diskursas, kurį vartoja D. Trumpas, yra ir globalus reiškinys, panašios tendencijos jaučiamos ne vienoje kitoje šalyje. Tai didelis pavojus demokratijai.

Nenoriu būti blogas pranašas, bet man atrodo, kad JAV demokratija silpsta ir ne dienomis, o valandomis, kai matome, kas vyksta dėl beatodairiško Respublikonų partijos palaikymo D. Trumpui, kas bus jo aplinkoje, kaip tie žmonės bijo jam pasipriešinti. Klausimas, kiek išsilaikys Amerikos demokratija, kur įvairios valdžios dalys tarsi konkuruoja viena su kita: Kongresas turi limituoti prezidento galią, Aukščiausiasis teismas – įsikišti, jei prezidentas viršija savo galias. Klausimas, kiek tie pagrindai tvarūs. Didžiausias klausimas, kiek vis dėlto liko pilietinės visuomenės, kuri norės demokratijos, norės pasipriešinti autokratinėms tendencijoms.

– Kokie didžiausi pokyčiai gali laukti pasaulio ir JAV jau nuo pirmadienio?

– Tai nebus vienos dienos reikalas. Tačiau su D. Trumpo atėjimu pasaulyje iškyla pavojus tarptautinėms taisyklėms. Viena pagrindinių – valstybių suverenitetas ir pagarba jam, o tam jau dabar iškilo pavojus, nes, dar neatėjęs į postą, D. Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandiją, Panamą, Kanadą, parodė nepagarbą pasaulio tvarkai, kuri Amerikos ir buvo palaikoma. Po Antrojo pasaulinio karo kalbėjome apie JAV vertybinę liniją, demokratijos, žmogaus teisių palaikymą, o dabar įsigalios biznieriškas mentalitetas, paremtas principu – ko noriu, tą užgrobsiu, toks bičiulių kapitalizmas. Iškyla tokių žmonių kaip Elonas Muskas įtaka prezidentui. Tie didieji kapitalistai turės daugiau galios, ir tai nėra gerai demokratijai, pasaulio tvarkai. Matome, kas darosi, kai E. Muskas bando kištis į politiką ir kitose šalyse, pavyzdžiui, dabar – Vokietijoje.

Klausimas, kas bus su D. Trumpo planais, nukreiptais prieš imigrantus, mažumas, ar išsilaikys pagrindiniai demokratijos principai, tokie kaip pagarba mažumų teisėms.

Galima prognozuoti, kad bus daugiau chaoso, nes D. Trumpas yra sunkiai nuspėjamas politikas, ir tai yra blogai tarptautinėms taisyklėms ir normoms.