Neteks dotacijos?
Valdančioji „Nemuno aušra“ valstybės biudžeto lėšas naudojo ne pagal paskirtį, ketvirtadienį konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Konstatavus šiurkštų Politinių organizacijų įstatymo pažeidimą, „aušriečiams“ kyla grėsmė kurį laiką negauti valstybės dotacijos. Jas VRK paskirsto dukart per metus – iki balandžio 15-osios ir iki lapkričio 15 d.
„Nemuno aušra“ iš savo lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir partijos narės Daivos Petkevičienės nuomojosi automobilius, ir tai ne vienintelis šiuo metu įsiplieskęs skandalas dėl šios partijos finansų. Žurnalistų tyrimas atskleidė, kad 2024-ųjų Seimo rinkimuose dalis aukų „Nemuno aušrai“ galėjo būti skirtos pagal tokią schemą: „aušriečiai“ savo rėmėjams pirma padalijo grynųjų, šie juos įnešė į savo banko sąskaitas ir tokią pat sumą skyrė partijai.
R. Žemaitaitis dar iki VRK sprendimo tikino, kad partijai dotacijos netekimas daug nereikštų, o skandalas – tik į naudą. „Dar daugiau pavarykite ant mūsų, tai, man atrodo, mes dar daugiau susirinksime“, – pūtėsi jis.
Iš valstybės – 74 proc.
Vis dėlto, paanalizavus praėjusią savaitę politinių organizacijų VRK pateiktas 2025 m. finansines ataskaitas, akivaizdu, kad „Nemuno aušrai“ tai būtų didelis smūgis, nes ji netektų maždaug trijų ketvirtadalių savo pajamų. Pernai partija iš valstybės biudžeto gavo 483 734 eurus, o tai sudaro beveik tris ketvirtadalius visų jos pajamų (74 proc.).
Nors R. Žemaitaitis drąsinosi, kad dėl skandalo partija sulaukia daugiau rėmėjų, tačiau pernai savanoriškai iš savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ji paremta palyginti kukliai: pagal gautą sumą tarp partijų „Nemuno aušra“ buvo dešimta, ją aplenkė ne tik visos parlamentinės, bet ir Laisvės, Žaliųjų partijos. „Aušriečiams“ gyventojai skyrė 36 579 eurus, o tai tesudaro 5,6 proc. visų jų pajamų. Palyginkime: konservatoriai gavo per 1 mln.
Dar mažiau patys „aušriečiai“ prisidėjo savo nario mokesčiu – vos 7 734 eurais, tai nesiekia nė 1,2 proc. partijos pajamų, kiekvienas – vidutiniškai po 2,57 euro.
Kaip rodo oficiali „aušriečių“ ataskaita, jie pagal savo piniginės storį tarp partijų yra penkti – jų pajamos sudarė 651 580 eurų. Tai toli iki partijų milijonierių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP).
Tačiau skandalai dėl „Nemuno aušros“ finansų skaidrumo gali kelti įtarimų, kiek tikslios yra ir jų ataskaitos.
Dvi milijonierės
Sakoma, pinigai – motinos pienas politikoje. Tai ne vienintelis, bet tikrai vienas svarbesnių veiksnių partijos sėkmei rinkimuose, tad čia labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Įstatymais bandoma vis griežčiau reglamentuoti politinių jėgų finansavimą, kad rinkimus laimėtų tie, kurie turi daugiausia idėjų valdyti valstybę, o ne daugiausia pinigų. Tiesa, kaip rodo istorija, rinkimus nebūtinai laimi turtingiausios politinės jėgos.
Storiausias pinigines turi gausiausios, gaunančios daugiausia valstybės paramos, ilgametės partijos. Neprilygstamos kitoms – dvi milijonierės: konservatoriai pernai gavo beveik 2,4 mln. (2 374 931) eurų pajamų, socialdemokratai – beveik 2 mln. (1 998 679).
Kitos penkios parlamentinės ir Laisvės partija turėjo nuo kiek daugiau kaip pusės iki 1 mln.: Liberalų sąjūdis – 906,3 tūkst., Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 782 tūkst., „Nemuno aušra“ – 651,6 tūkst., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 642,7 tūkst., Laisvės partija – 617,4 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 538,8 tūkst. Toliau skaičiai žymiai mažėja iki absoliutaus nulio – „Kartu su Vyčiu“ negavo nė euro.
Partijų finansinės ataskaitos parodė, kad turtingumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokio dydžio valstybės dotaciją kuri gauna. Valstybės paramos partijoms tikslas – mažinti jų priklausomybę nuo privačių rėmėjų ir užtikrinti veiklos skaidrumą. Tačiau akivaizdu, kad, turėdamos tokį pajamų šaltinį, dauguma partijų nesistengia nei surinkti daugiau nario mokesčio, nei paskatinti rėmėjus jiems skirti GPM dalį.
Pernai iš valstybės biudžeto per 5,5 mln. eurų padalyta net vienuolikai partijų. Tiesa, sumos labai skirtingos: nuo 1,3 mln., kurie papildė socialdemokratų kasą, iki 122 tūkst., kuriuos gavo Centro dešinės sąjunga. Dotacijos dydis priklauso nuo per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimus gautų rinkėjų balsų skaičiaus. Jei rėmėjų skaičius neperžengia 2 proc., dotacija nepriklauso. Taigi rinkėjai balsuoja, ar skirti ir kiek pinigų. VRK skaičiavimais, vienas balsas 2 proc. barjerą rinkimuose perkopusioms partijoms pernai antrą pusmetį atnešė apie 60 centų.
Valstybės dotacija sudaro didelę dalį partijų pajamų: Regionų – 84,4 proc., Centro dešinės sąjungos – 80, „Nemuno aušros“ – 74, „Vardan Lietuvos“ – 75, LSDP ir LVŽS – kiek per 66 proc. Jei joms kurie nors rinkimai būtų labai nesėkmingi, partijos pajustų labai skaudžiai.
Kitos penkios dotacijas gaunančios partijos – bent kiek mažiau priklausomos nuo valstybės finansavimo: pernai jis sudarė apie 53 proc. Liberalų sąjūdžio ir LLRA-KŠS pajamų, 51,6 – TS-LKD, 45,5 – Laisvės partijos, 36,8 – Nacionalinio susivienijimo.
Ką remia gyventojai
Galima sakyti, savotiškas balsavimas už vieną ar kitą partiją – kiek gyventojų partijoms skiria savo sumokėto GPM dalį. Čia partijų seka kiek kitokia nei pagal bendrą pajamų sumą ar gautą valstybės dotaciją.
Toli į priekį išsiveržę konservatoriai: juos pernai gyventojai iš savo GPM parėmė net per 1 mln. suma, antri pagal dosnumą buvo Laisvės partijos rėmėjai – 300,7 tūkst., toliau Liberalų sąjūdžio – 282,8 tūkst. Žinoma, tam turi įtakos, kad dešiniąsias partijas tradiciškai remia didesnes pajamas turintys piliečiai, tad didesnė susidaro ir galimos pervesti GPM dalies suma.
Tačiau tik ketvirtoje vietoje atsidūrė gausiausia Lietuvoje partija – socialdemokratai, pernai sulaukusi palyginti kuklios 231,4 tūkst. eurų sumos. Nacionalinis susivienijimas, turintis vos vieną atstovą Seime, gavo net 184 tūkst., daugiau nei LLRA-KŠS (149 tūkst.), „Vardan Lietuvos“ (113,5 tūkst.), LVŽS (85,2 tūkst.), Žaliųjų partija (63,6 tūkst.), „Nemuno aušra“ (36,6 tūkst.).
Ar gerai demokratijai, kad egzistuoja dariniai, kurie tėra landa kokiems nors veikėjams gauti nemokamą erdvę savireklamai ar „išnuomoti“ partijos vardą naujam pranašui, nepajėgusiam įsteigti savos?
Patys moka trupinius
Dar labiau glumina, kaip kukliai prie savo partijų finansų prisideda jų pačių nariai. Partijos, gaunančios valstybės dotaciją, per daug nė nesistengia papildyti savo biudžetą iš kitų šaltinių, taip pat ir iš savo narių.
Vieninteliai socialdemokratai jaučia kiek didesnę pareigą mokėti nario mokestį: pernai iš jo surinko per 404,7 tūkst. eurų, vidutiniškai po 28,64 euro nuo kiekvieno. Vidutiniškai po 19,98 euro nario mokesčio sumokėjo LLRS-KŠS priklausantys politikai.
Kitų partijų narių mokesčiai, švelniai tariant, labai simboliški: liberalų per metus – 8,15, „Vardan Lietuvos“ – 6,50, TS-LKD – 6,10, „valstiečių“ – 5,38, „aušriečių“ – 2,57 euro.
Tačiau, kaip skelbė VRK, analizuojant kelerių metų duomenis akivaizdu, kad partijos mokestį moka mažoji dalis partijų narių: užpernai LSDP – arti 40 proc, LLRA-KŠS – trečdalis, TS-LKD – 28 proc., o demokratų ir „valstiečių“ – tik kiek daugiau nei kas dešimtas.
Jei partijos laikytųsi taisyklės, kad visi jos nariai turi mokėti kad ir kuklų nario mokestį, kiltų mažiau abejonių, ar jie nemulkina savo rinkėjų, tikindami, kad atstovauja gausioms partijoms. Pavyzdžiui, Darbo partija oficialioje ataskaitoje tikina tebeturinti 7 777 narius, t. y. daugiau nei parlamentiniai Liberalų sąjūdis (6 580), „Vardan Lietuvos“ (3 834), LVŽS (3 767), „Nemuno aušra“ (3 006),
LLRA-KŠS (2 051). „Darbiečių“ feisbuko paskyroje naujausia žinia – kvietimas jai skirti 0,6 proc. GPM. „Jūsų remiami politikai aktyviai ir energingai tęs savo darbus Lietuvai“, – žadama. Tačiau jie patys, jei jų iš tikrųjų yra tiek, kiek deklaruojama oficialioje ataskaitoje, partiją parėmė vos po 9 centus.
Akių dūmimas
Kitų neparlamentinių partijų finansinėse ataskaitose skaičiai minimalūs, tačiau kelia įvairių klausimų. Menkos gyventojų paskirtos jų sumokėto GPM dalies sumos sėja abejonių, ar iš tikrųjų kai kurios partijos turi tiek narių, kiek deklaruoja. Tikėtina, kad bent jau patys partijų nariai paremia savo partijas GPM, tačiau, pavyzdžiui, Liaudies partija tikina turinti 2,2 tūkst., tačiau GPM tegavo 2,6 tūkst., „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“ turi beveik 2,3 tūkst. bendrapartiečių, o sulaukė vos 3,1 tūkst. iš GPM.
Kai kurių, pavyzdžiui, „Lietuva – visų“ rėmėjų skirta 14 tūkst. eurų iš GPM buvo vienintelis jų pajamų šaltinis, tačiau nario mokesčio nesurinko nė euro, nors skelbiasi jungianti beveik 4 tūkst. narių.
Pajamų iš nario mokesčio ir kitos neparlamentinės partijos turi minimaliai. Pavyzdžiui, vienas statistinis Regionų partijos narys per metus sumokėjo vos 0,18 euro nario mokesčio, Liaudies partija iš viso per metus surinko 20 eurų, kai kurios partijos deklaravo visai jo nerinkę.
Nors kai kurios partijos tikina turinčios narių daugiau nei kai kurios parlamentinės, jų nei matyti, nei girdėti. Artėjant rinkimams jos ima rodyti gyvybės ženklus, tačiau kartais labai keistus. Staiga kai kurie tokių partijų nariai pajunta norą mokėti didžiulį nario mokestį, net po kelis tūkstančius eurų, o tie dosnieji paprastai atsiranda rinkimų sąrašų viršuje. Iš esmės nario mokestį kai kuriose neparlamentinėse partijose moka tik tie, kurie yra rinkimų sąrašuose, jų šeimų nariai ir draugų rateliai.
Kai kuriose partijose kas rinkimai – vis kiti lyderiai, o kitos tiesiog „išnuomoja“ savo vardą, kad kokiems nors veikėjams nereikėtų vargti registruojant naują partiją. Štai į 2024-ųjų Seimo rinkimus Liaudies partija ėjo su nauju vedliu – prezidento rinkimuose kandidatavusiu dėl prorusiškumo kritikuotu Eduardu Vaitkumi. „Atsirado pasiūlymas iš LLP, kad aš sukomplektuoju visą daugiamandatės apygardos sąrašą, o partija nesikiša“, – anuomet agentūrai ELTA atviravo E. Vaitkus, Liaudies partiją pavadinęs kiautu jo personaliniam sąrašui. 2020 m. Liaudies partija savo teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose buvo iš esmės atidavusi neformaliam judėjimui „Tautos susitelkimas“.
Sakoma, tokia demokratijos kaina. Tačiau ar gerai demokratijai, kad egzistuoja tokie dariniai, kurie tėra landa kokiems nors veikėjams gauti nemokamą erdvę savireklamai kaip partijų lyderiams, o partijų „nuoma“ dar sudaro ir galimybių kandidatuoti rinkimuose apeinant įstatymų reikalavimus, taikomus registruojant partijas?
Daug neišlaidavo
Kur partijos leidžia pinigus? Tiesa, 2025-aisiais rinkimai nevyko, tad partijos labiau stengėsi ne išlaidauti, o taupyti artėjantiems 2027 m. savivaldos, o dar po metų – ir Seimo rinkimams. Tik dviejų išlaidos viršijo pajamas: Centro dešinės sąjungos – keliais tūkstančiais, o Darbo partijos – net pusšešto karto (pajamos siekė vos 33,5 tūkst. eurų, o išlaidos beveik 188 tūkst.).
Žinoma, veikiančios partijos neapsieina be administracinių išlaidų transportui, ryšiams, komunalinėms paslaugoms, darbuotojams išlaikyti (jų daugiausia turi konservatoriai – net dvidešimt, socialdemokratai – trylika, mažesnės parlamentinės partijos tenkinasi trimis–septyniais). Kainuoja renginiai, mokymai, sąskrydžiai, suvažiavimai, reklama.
Kai kurioms partijoms, tarp jų ir „Nemuno aušrai“, prisiėjo skirti lėšų ir teisinėms paslaugoms.
Pernai turtingiausias tarp komitetų buvo „Ištikimi Klaipėdai“, pelnęs 13,1 tūkst. eurų iš rėmėjų GPM. Savo narių mokesčio daugiausia – 5,9 tūkst. – surinko „Už Druskininkus“.
Komitetai vejasi
Finansines ataskaitas turėjo pateikti ne tik partijos, bet ir politiniai komitetai. Atrodo, kad, nepaisant nepalyginamo su partijomis narių skaičiaus (norint įsteigti partiją reikia ne mažiau kaip 2 tūkst. narių), burdami vos vienos savivaldybės aktyvistus, kai kurie komitetai ir iš rėmėjų sulaukia dosnesnės paramos iš GPM, ir patys susimoka solidesnius nario mokesčius.
Pernai turtingiausias tarp komitetų buvo „Ištikimi Klaipėdai“, pelnęs net beveik
13,1 tūkst. eurų iš rėmėjų GPM. Kiek mažiau – 8,8 tūkst. gavo „Vardan Šilalės krašto“, iš viso turėjęs 9,4 tūkst. eurų pajamų. Šiaulių nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ iš rėmėjų GPM gavo 8,2 tūkst.
„Už Druskininkus“ pernai turėjo 10,3 tūkst. pajamų, iš jų net 5,9 tūkst. – iš savo narių mokesčio. Beveik 10 tūkst. sukaupė ir „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
„Vieningo Kauno“ pajamos – beveik 8 tūkst.: 7,4 tūkst. iš GPM ir 555 eurai nario mokesčio.
Partijų pajamos (eurais)
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 2 374 931
Socialdemokratų partija 1 998 679
Liberalų sąjūdis 894 475
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 781 954
„Nemuno aušra“ 651 580
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 642 689
Laisvės partija 617 403
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 538 786
Nacionalinis susivienijimas 356 261
Regionų partija 186 365
Centro dešinės sąjunga 152 679
Žaliųjų partija 100 157
Darbo partija 33 461
Krikščioniškos demokratijos partija 29 446
„Lietuva – visų“ 14 028
Tautos ir teisingumo sąjunga 13 441
Krikščionių sąjunga 8 135
„Lietuvos sąrašas“ 4 676
„Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“ 3 097
Liaudies partija 2 620
Profesinių sąjungų centras 2 518
„Kartu su Vyčiu“ 0
Partijos gavo iš rėmėjų GPM dalies (eurais)
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 1 030 646
Laisvės partija 300 689
Liberalų sąjūdis 282 817
Socialdemokratų partija 231 429
Nacionalinis susivienijimas 184 030
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 148 991
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 113 536
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 85 206
Žaliųjų partija 63 587
„Nemuno aušra“ 36 579
Centro dešinės sąjunga 21 410
Darbo partija 18 192
Regionų partija 17 863
„Lietuva – visų“ 14 028
Krikščionių sąjunga 7 290
Krikščioniškos demokratijos partija 6 632
„Lietuvos sąrašas“ 4 676
Tautos ir teisingumo sąjunga 3 818
Liaudies partija 2 600
Profesinių sąjungų centras 2 518
„Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“ 3 097
„Kartu su Vyčiu“ 0
Šaltinis: VRK skelbiamos partijų 2025 m. ataskaitos
(be temos)
(be temos)
(be temos)