Visi pašnekovai atkreipia dėmesį į santūrią D. Grybauskaitės reakciją, tačiau skirtingai šį santūrumą vertina.

„Buvo labai ryškus smūgis politinei sistemai, o prezidentas yra atsakingas už šalies politinio gyvenimo ritmą. Todėl, logiškai mąstant, prieš STT operaciją prezidentė turėjo būti informuota. Nebūtų buvę jokio įstatymo pažeidimo, jei ji ir nebūtų buvusi informuota. Tačiau tuomet kiltų klausimas – kodėl? Ar šalies vadove nepasitikima?“ – LRT.lt sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas.

Paklaustas, ar, būdamas generaliniu prokuroru, apie panašias operacijas informuodavo šalies vadovus ir kaip elgtųsi dabar, jei tektų dirbti teisėsaugoje, komiteto pirmininkas svarstė:  „Žiūrint koks prezidentas ir kokie būtų tarpusavio santykiai. Jeigu pats nori būti prezidentu, tai gal ir nebūtina informuoti pareigas einantį prezidentą.“

Prezidentė – kaip niekad santūri

Prezidentė D. Grybauskaitė savo komentarą dėl STT veiksmų Eligijaus Masiulio ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio atžvilgiu pateikė jau po to, kai praėjusį ketvirtadienį apie įvykį informavo žiniasklaida. „Spėlioti tikrai nenorėčiau. Komentuoti ikiteisminio tyrimo negaliu. O kokia bus įtaka rinkimams – turi padaryti šį sprendimą patys žmonės“, – sakė D. Grybauskaitė.

Anot A. Paulausko, tokia prezidentės reakcija ir vertinimas rodo, kad jos STT veiksmai E. Masiulio atžvilgiu „nenustebino ar nešokiravo“. „Vertinimas – be ypatingų emocijų. Juk dažniausiai, kai žmogų užklumpa kokia nors netikėta, sukrečianti žinia, jis impulsyviai išreiškia savo emocijas – nustemba arba supyksta. O šį kartą prezidentė nenustebo, pateikė apmąstytą, nešališką komentarą“, – pastebi A. Paulauskas.

Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia manąs, jog STT, imdamasi tokių operacijų, kokia buvo įvykdyta E. Masiulio ir R. Kurlianskio atžvilgiu, informavo šalies vadovę.

Be to, jis įsitikinęs, kad STT taip pat privalėjo turėti neabejotinų įrodymų, kurie pagrįstų E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui mestus įtarimus: „Jei nebus įrodyta, kad jų veiksmuose būta politinės korupcijos, kiltų dar didesnis skandalas.“

Santūri D. Grybauskaitės laikysena dėl E. Masiulio ir R. Kurlianskio galimų veiksmų, pasak V. Mazuronio, nuteikia pozityviai, nors Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo patirtis byloja ką kita: „Juk retai būdavo, kad politikai nesikištų į teisėsaugos darbą.“

Grįžtama prie teisinių principų

„Grįžtame prie teisinės valstybės principų“, – vertindamas santūrius šalies vadovės D. Grybauskaitės komentarus dėl liberalus sudrebinusio skandalo, pastebi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Jis prisiminė, kad, kaip komiteto vadovas, ne kartą buvo sulaukęs teisėsaugininkų pranešimų apie rezonansinius nusikaltimus arba operacijas. Taip yra buvę ir po praėjusiais metais vykusios muitininkų operacijos, kai buvo nušautas vienas kontrabandininkas ir kelyje neblaivus vairuotojas užmušė jauną policininkę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia manąs, kad prezidentę skandalingoji žinia turėjusi šokiruoti. „Ar buvo kokia nors prezidentės reakcija ar vertinimas? Labiau jautėsi jos atsiribojimas ir laikymasis nuošalyje nuo tos paviešintos žinios. Bet, žinodamas prezidentės požiūrį  į skaidrią politiką, spėčiau, jog paviešinta STT operacija ją turėjo šokiruoti, kaip ir daugelį žmonių“, – teigė konservatorių lyderis.

Prezidentūra pirmadienį LRT.lt informavo, kad apie ikiteisminį tyrimą E. Masiulio ir R. Kurlianskio atžvilgiu šalies vadovė sužinojo gegužės 12 d. Būtent tos dienos rytą buvo paviešinta informacija apie SST tyrimą ir operaciją.

STT negalėjo apeiti šalies vadovės

„Šalies vadovai apie STT darbą informuojami įstatymų numatyta tvarka“, – atsakydamas į LRT.lt klausimą, ar prezidentė buvo informuota apie tarnybos operaciją E. Masiulio atžvilgiu, pareiškė STT atstovas Ruslanas Golubovas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas, E. Masiulio bendražygis Vitalijus Gailius teigia, jog įstatymuose nenumatyta, kad specialiosioms tarnyboms privalu informuoti šalies vadovą apie numatomas ypatingos svarbos operacijas: „Tačiau galioja būtinumo žinoti principas. Mes nežinome, kaip šiandien dirba STT vadovai. Ar jie – nepriklausomi? Galime tik spėlioti.“

Seimo narys Povilas Urbšys, dirbęs STT padalinio Panevėžyje vadovu, tvirtina esąs įsitikinęs, kad prezidentė D. Grybauskaitė buvo informuota apie tyrimą ir operaciją: „Vienareikšmiškai. Be to, žinant dabartinės STT vadovybės prielankumą šalies vadovei, galima būtų daryti prielaidą, kad ji netgi detaliai buvo informuota apie šią operaciją. Tai patvirtina ir jos gan kukli reakcija jau po kratų ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio sulaikymo. Taip į panašius dalykus reaguoja žmogus, turintis apie juos tikrai pakankamai informacijos.“

Svarstydamas, kaip būtų pasielgusi šalies vadovė, jei STT 106 tūkst. eurų grynaisiais pinigais būtų aptikusi kurios nors iš valdančiųjų partijų vadovo namuose, P. Urbšys teigė neabejojąs, kad D. Grybauskaitės reakcija būtų buvusi kitokia:

„Prezidentės komentarų būtume sulaukę nedelsiant. Todėl jos reakcija dėl liberalų skandalo parodo, kad egzistuoja dvigubi partijų vertinimo standartai. Gerai, kai šalies vadovai nesikiša į specialiųjų tarnybų darbą ir vengia išankstinių tyrimų vertinimų. Kita vertus, skandalą dėl politinės korupcijos komentuoti reikėtų. Juolab kad E. Masiulis buvo minimas kaip vienas iš pretendentų į premjero postą po Seimo rinkimų.“

Ar galėjo įvykti provokacija?

Politiniuose kuluaruose pastarosiomis dienomis nestinga svarstymų apie tai, kad prieš E. Masiulį ir R. Kurlianskį politiniai priešininkai ar konkurentai galėjo surengti provokaciją. P. Urbšio tokie svarstymai neįtikina:

„Dabar darytina prielaida, jog abu korupcinio sandėrio dalyviai nežinojo, kad yra sekami. Jiems patiems buvo netikėta, kai jie buvo sučiupti už rankų. Be to, mes nežinome, ar tai – pirmas kartas. Jeigu panašių sandėrių būta anksčiau ir jie praėjo be pasekmių, tai gal E. Masiulis galėjo susidaryti įspūdį, kad yra tarp prezidentės neliečiamųjų?“

Vertindamas savo buvusių kolegų iš STT veiksmus, P. Urbšys pastebi, jog detalės, kurios pateko į viešumą, liudija, kad operacija buvo atlikta profesionaliai. Anot jo, itin sudėtinga rinkti įrodymus, kai apie tai nežino tiriamo sandėrio dalyviai: „Tai, kad buvo surasti pinigai, byloja, kad STT turėjo labai tikslios informacijos, jog pinigų perdavimas jau įvykęs.“

Remdamasis savo ir kolegų patirtimi, P. Urbšys pastebi, kad 106 tūkst. eurų, kurie, kaip teigiama, buvo rasti E. Masiulio namuose, kol kas – rekordinė suma, aptikta pas tokio rango politiką. Todėl neatmestina galimybė, kad bylai ištirti prireiks nemažai laiko ir jos baigties galima tikėtis jau po Seimo rinkimų.

Vertinimai partijoje – prieštaringi

„Neklausiau, – nukirto vienas artimiausių ir seniausių E. Masiulio bendražygių partijoje, buvęs jo pavaduotojas Seimo narys Eugenijus Gentvilas, paklaustas, ar kalbėjo su juo apie galimą kyšį. – Byloje partijos nėra. Partijos pirmininkas ir jo pavaduotojai neina vorele kaip žąsiukai. Šiandien kaltinimai ruošiami E. Masiuliui, o ne jo pavaduotojams.“

Tuo metu laikinai iš E. Masiulio liberalų vairą perėmęs europarlamentaras Antanas Guoga tvirtina absoliučiai pasitikįs teisėsaugos institucijomis: „Jeigu teisėsaugininkai pasakė, kad taip padaryta, tai aš jais tikiu. Todėl man nėra reikalo to paties klausti E. Masiulio ir mes su juo apie tai nei partijos valdybos posėdyje, nei vėliau nesikalbėjome.“

Aiškindamas savo sprendimą imtis partijos finansinės veiklos audito, A. Guoga sako taip besielgiąs dėl to, kad turįs nemažai klausimų: „Juk partija – vieša institucija. Jeigu jos pirmininkas atsistatydina iš visų postų, tai kyla įvairių klausimų. Kai į juos bus atsakyta, tuomet bus aiškiau.“