Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Šį klausimą dar svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o tada galutinai balsuos Seimas.

„Jau tą patį tyrimą atlieka prokuratūra, kitos institucijos. Tegu jos ir tiria. Ką ta laikina komisija? Dubliuos tą darbą? Tegu institucijos atlieka savo darbą ir pateikia savo išvadą, o paskui bus matyti, kokią informaciją institucijos pateiks, tada bus matyti, ar bereikia komisijos,“ – BNS sakė „valstietis“ Petras Čimbaras, balsavęs prieš komisiją steigimą.  

Parlamentinio tyrimo, kuris iki lapkričio pateiktų Seimui atsakymus į daugelį klausimų dėl žemės valdymo ir įsigijimo, prašo opozicinių konservatorių frakcija –  tyrimą daugiausiai palaiko konservatoriai, tačiau iniciatyvą parėmė ir keli liberalai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.

Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui  Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą. 

Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.

Taip pat bus bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.

Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.