Vienas iš favoritų balandžio pabaigoje vyksiančiuose socialdemokratų partijos rinkimuose europarlamentaras Juozas Olekas pažymi, kad apie galimą opozicinių Seimo frakcijų susitarimą diskutuotų išrinkus naująjį pirmininką. Jo teigimu, svarbiausia, kad LSDP galėtų įgyvendinti savo programinius siūlymus, o tam kitų frakcijų palaikymas yra svarbus. Tačiau opozicinės koalicijos susitarimas, pasak europarlamentaro, nebūtinai reiškia, kad socialdemokratams pavyks įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Mūsų patirtis rodo, kad nebūtinai suėjus į vieną krūvą Seime, tas rezultatas pagerės“, – Eltai teigė J. Olekas, pažymėdamas, kad praėjusią kadenciją bendradarbiaujant su tuomet valdančiaisiais „valstiečiais“, ne visi svarbūs LSDP siūlymai koalicijoje buvo palaikomi.

„Ne tiek daug bendro buvo mūsų darbe praėjusią kadenciją su „valstiečiais“. Mes tikrai buvom pasiūlę Lietuvos žmonėms rūpimų klausimų sprendimų, kaip pavyzdžiui, geresnis sveikatos paslaugų prieinamumas, švietimo sustiprinimas, bet tam nebūdavo pritarta“, – kalbėjo europarlamentaras. Todėl, jo nuomone, socialdemokratai dirbdami atskirai, kartais galėtų pasiekti daugiau nei koalicijoje su LVŽS ir „darbiečiais“.

„Tai vien dėl to vardo, kad yra bendra opozicija, kartais iš tiesų galima daugiau pralošti negu kad dirbant tvirtai socialdemokratinei frakcijai“, – tvirtino J. Olekas, dar kartą pažymėdamas, kad dėl galimo susitarimo jis kalbėtų su LSDP frakcija Seime.

V. Blinkevičiūtė: svarstant jungimąsi į opozicinę koaliciją, reikėtų vertinti ne gaunamus postus, o bendras vertybes

Kita europarlamentarė ir favoritė LSDP pirmininko rinkimuose Vilija Blinkevičiūtė į klausimą, ar būtų linkusi jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir „darbiečiais“ – konkrečiai neatsakė, tačiau ji akcentavo, kad pergalės atveju būtinai pasitartų su visais partijos nariais. Visgi europarlamentarė pažymi, kad sprendžiant, ar pasirašyti susitarimą su kitomis Seimo opozicinėmis frakcijomis, būtina negalvoti vien apie galimą gauti opozicijos lyderio postą.

„Visą laiką norėčiau, kad partija, eidama į vienus ar kitus susitarimus, nematytų tame vien tik kokio nors posto, kaip šiuo požiūriu kažkas iš tų pačių „valstiečių“ sako, kad svarbu turėti opozicijos lyderio postą. Ir be opozicijos lyderio, jeigu esi aktyvus Seimo narys, gali ginti savo poziciją, ją girdės žmonės ir ją palaikys“, – teigė europarlamentarė, pažymėdama, kad pasirašant opozicinės koalicijos sutartį daug svarbiau įvertinti frakcijų sutarimą tam tikrais vertybiniais klausimais.

„Susitarimas neturėtų būti susietas s kokiais nors postais, o bendras opozicijos darbas gali būti siejamas tik tada, jeigu, vertybiniu požiūriu, mes dėl vieno ar kito klausimo sutariam“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad tapusi partijos pirmininke, būtinai atsižvelgtų į visų partijos narių nuomonę.

„Aš sakau taip, kad spręs partija ir ji tikrai nuspręs pasvėrusi visus už ir prieš“, – kalbėjimosi su partijos nariais svarbą svarstant susitarimą su LVŽS ir Darbo partija, pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

V. Mitrofanovas: visada reikia sutelkti jėgas

Vienintelis iš kandidatų į LSDP pirmininko postą, kuris aiškiai linkęs palaikyti socialdemokratų jungimąsi į opozicinę koaliciją – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis akcentavo, kad dėl bendros opozicinės programos turėtų derėtis Seimo opozicinės frakcijos, tačiau, pasak Akmenės mero, svarbu, kad socialdemokratai siektų įgyvendinti savo programines nuostatas.

„Visada reikia sutelkti jėgas, taip kaip formuojasi į koaliciją pozicija ir niekas nežiūri į jokias partijas, tai tiek ir opozicinėje dalyje turėtų formuotis koalicija. Natūralu, kad turėtų būti stiprūs du flangai, ne tik partine prasme, bet ir ta pati Mišri grupė galėtų dalyvauti tokiame junginyje“, – tvirtino V. Mitrofanovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad opozicijai būtina turėti tvirtą branduolį, kuris, įvykus tam tikram skilimui dešiniųjų suformuotoje valdančiojoje koalicijoje, galėtų imtis Vyriausybės formavimo vaidmens, o opozicinės frakcijos būtų pasirengusios įgyvendinti savo programines nuostatas.

Visgi jis skeptiškai įvertino tai, kad „valstiečiai“ patys vieni suformavo savo šešėlinį Ministrų Kabinetą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio. V. Mitrofanovo nuomone, toks „politinis žaidimas“, kai pavienės frakcijos formuoja atskiras šešėlines Vyriausybes, neprisideda prie opozicinių frakcijų vienybės ir galimybių lengviau susikalbėti parlamente.

„Aš esu labiau prieš tokius dalykus, šešėlinės Vyriausybės yra tam tikri politiniai žaidimai. Kada „darbiečiai“ savo šešėlinę Vyriausybę darys, dar socdemai savo Vyriausybę, tai turėsime jau keturias Vyriausybes“, – teigė V. Mitrofanovas, taip pat pažymėdamas, kad jo pergalės LSDP pirmininko rinkimuose atveju jis dėl galimybės jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir Darbo partija taip pat pasitartų su socialdemokratų frakcija Seime.

L. Gudžinskas: socialdemokratams nėra tikslinga svarstyti apie opozicinę koaliciją su LVŽS

Tai, kad „valstiečiai“ suformavo savo šešėlinį Ministrų Kabinetą neigiamai įvertino ir dar vienas kandidatas į LSDP pirmininko postą – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas. Jis abejoja, ar šiuo metu LVŽS veikianti struktūra leidžia opozicijai tinkamai oponuoti valdančiųjų veiksmams.

„Viena vertus, yra opozicijos lyderis S. Skvernelis, kita vertus, yra šešėlinė Vyriausybė, kuriai vadovauja iš Seimo pasitraukęs Karbauskis, ir joje nėra nė vieno Skvernelio žmogaus. Tai tokiu atveju, kai pagrindinė opozicinė frakcija tarp savęs viduje nėra išsisprendusi šių klausimų, kas yra atsakingas už galutinės pozicijos suformulavimą, nėra tikslinga svarstyti apie kokį nors prisijungimą prie šitos jėgos“, – sakė L. Gudžinskas.

Jo nuomone, LSDP programa skiriasi tiek nuo „valstiečių“, tiek nuo Darbo partijos programinių nuostatų, todėl jis abejoja, ar opozicinių frakcijų sutartis leistų socialdemokratams lengviau įgyvendinti savo rinkiminius tikslus.

„Mūsų programos skiriasi. Tiesą sakant, LVŽS apskritai neturi savo rinkiminės programos ir naudojasi buvusios Vyriausybės paruoštais dokumentais. Skirtumai su Darbo partija taip pat yra pakankamai ryškūs, todėl aš nematau kažkokių stiprių pliusų, siekiant įgyvendinti mūsų rinkiminę programą“,– teigė VU TSPMI docentas, pažymėdamas, kad supranta savo konkurentų į partijos pirmininko postą nuomones, jog dėl opozicinės koalicijos reikės tartis partijos viduje. Visgi L. Gudžinskas pabrėžia, kad tokio sprendimo priėmime turėtų dalyvauti ne tik partijos elitas, reikėtų atsižvelgti į visų socialdemokratų partijos narių nuomonę, juos apklausiant arba organizuojant partijos vidinį referendumą.

ELTA primena, kad kovo 23 d. Seimo opozicinės LVŽS ir Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Frakcijos sutarė, kad šią Seimo pavasario sesiją opozicijos lyderio postas priklausys „valstiečių“ frakcijai Seime. Opozicijos lyderiu LVŽS paskyrė ekspremjerą S. Skvernelį.

Opozicijos lyderis teigė, kad su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime taip pat vyksta neformalus bendradarbiavimas, o formalaus prisijungimo jis tikisi sulaukti, kai LSDP išsirinks naująjį partijos pirmininką.

Kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28 d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą pasiūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių. V. Mitrofanovą pasiūlė 1 skyrius, o L. Gudžinskas išsikėlė pats.

Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko G. Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras. Tačiau šie politikai LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauti atsisakė.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis.