Kita vertus, kaip ir buvo prognozuota, Eligijaus Masiulio vieša išpažintis labai pakenkė jau pradėjusiems atsigauti liberalams, o Juozo Oleko vaidmuo auksinių šakučių skandale paskandino tik jį patį, bet ne socialdemokratus. Plačiau apie rinkimų lyderius ir autsaiderius, naujokus ir senbuvius, jų turtus ir kalbas – straipsnyje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad prie Seimo durų išsirikiavo nemaža eilė politikų, tačiau ji maždaug penkiais šimtais kandidatų trumpesnė nei per praeitus Seimo rinkimus (2012 m. – 1927, 2016m. – 1416). Keturiais punktais trumpesnis ir politinių partijų bei koalicijų sąrašas (2012 m. – 18, 2016 m. – 14).

Prieš ketverius metus vieno kandidato turto vidurkis viršijo 500 tūkst. litų (551 tūkst. 765 Lt) arba beveik 160 tūkst. eurų (159 tūkst. 802,19 Eur). Šiemet šis skaičius daugiau nei 100 tūkst. eurų didesnis (264 tūkst. 146 Eur). Tačiau sumenko potencialių įstatymo leidėjų išsilavinimas: 2012 m. maždaug kas aštuntas (82,15 proc.) deklaravo turįs aukštojo mokslo diplomą, šiemet – kas septintas (72 proc.).

2012 m. 43 politikai nurodė teistumą, šiemet 34. Prieš ketverius metus čia pirmavusios „Drąsos kelio“ (2012 m. – 5, 2016 m. – 7) bei „Tvarkos ir teisingumo“ (2012 m. – 3, 2016 m. – 5) partijos šiemet į savo sąrašus įtraukė dar po du teistus asmenis. Anot eksperto, ši aplinkybė nebūtinai turės įtakos partijų sėkmei. Kai kurių rėmėjai jau pripratę prie korupcinių skandalų, jų neveikia ir teismų sprendimai, kai jų garbinami politikai pripažįstami kaltais.

„Svarbiausia, kiek realiai tų teistų žmonių bus išrinkta į Seimą. Tai vėlgi parodys ne tiek pasitikėjimą politine sistema, kiek pasitikėjimą apskritai teisėsaugos institucijomis, nes jeigu teisėsauga sako, kad ar tai žmogus, ar tai partija kalta, ir savo teisinėmis priemonėmis įrodo tą kaltumą, patvirtina jį, o eiliniam rinkėjui tai yra vienodai, tai, matyt, pasitikėjimas pačia sistema yra kvestionuojamas ir galima kvestionuoti pasitikėjimą pačia teisėsaugos sistema“, – teigia Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą dėl įvairių priežasčių net keli lyderiai atsisakė būti įsirašyti pirmu numeriu rinkimų sąraše. Prieš ketverius metus savotišku čempionu tituluoto Lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio pavardės šiemet nėra net rinkimų sąraše. V. Tomaševskis įvairių lygių rinkimuose, nuo savivaldybių iki prezidento, dalyvavo 19 kartų. Be partijos lyderio rinkimų sąraše dar yra trys parlamentinės partijos: Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija.

Paskutinės visuomenės nuomonių apklausos rodo rinkėjų nuotaikas likus mėnesiui iki balsavimo. Ir jei jis vyktų šiandien, pergalę švęstų tas pats trejetukas kaip ir liepą, nors per mėnesį partijų populiarumas kiek aptirpo.

Socialdemokratai šį sekmadienį surinktų 16 proc. balsų (liepos mėn. būtų balsavę 14,2 proc.);

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dabar gautų beveik tiek pat kaip prieš mėnesį 12,6 proc. (liepos mėn. – 12 proc.);

Už konservatorius dabar balsuotų 9,2 proc. (liepos mėn. – 10,8 proc.);

5 proc. barjerą dabar galbūt įveiktų valdančioji Darbo partija (5,1 proc.);

„Tvarka ir teisingumas“ jau žemiau šios žymos (4,8 proc.);

Šiai ant kulnų mina Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija (4,7 proc.). Ekspertų vertinimu, ši koalicija greičiausiai nusitaikė į naujųjų Lietuvos gelbėtojų laukiantį elektoratą.

„Vien tas pavadinimas – Antikorupcinė koalicija – tarsi signalizuoja, kad tai yra tarsi vienos problemos partija, kuri signalizuoja tą savo svarbiausią akcentą, kurį deda į patį pavadinimą. Tai tokia gudri strategija, neaišku, kiek ji pasiteisins, bet akivaizdu, kad jų reitingas jau paaugo ir kad jie yra pagrindiniai, kurie išlošia šitoje situacijoje“, – sako  VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Daugiausia savo rėmėjų balsų išbarstė Liberalų sąjūdis. Jo populiarumas krito daugiau nei 6 punktais – nuo 8,9 gegužę iki 2,7 dabar. Teisėsauga įtaria buvusį liberalų lyderį E. Masiulį priėmus iš verslo atstovo šimtatūkstantinį kyšį. Per vasarą primirštas skandalas atsinaujino, kai E. Masiulis pateikė savo įvykio versiją. Sociologas Vladas Gaidys sako, kad iki rinkimų partijoms sėkmės rodyklė gali dar visaip pakrypti.

„Liko trys savaitės iki rinkimų, matysim, kokius efektus duos Darbo kodekso priėmimas, kaip tas bus išrutuliota. Bus kokių tai įvykių. Nesibaigė tas auksinių šaukštų dalykas – atsakymas dar neduotas. Šioje apklausoje stebėtinas dalykas – jaunimas balsuoja labiau „už“ Tėvynės sąjungą negu seniausioji karta. Čia ta tendencija buvo per du metus, kai atsirado iki 30 metų toks pakilimas. Kažkada nusistebėjau, paskui tai tapo kiekvienoje apklausoje tas reiškinys, o dabar labai stipriai liberalų sąskaita yra tas pakilimas“, – aiškina  Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Ko gero, dabar daug ką lems politikų sugebėjimas pateikti savo rinkimų programas, per debatus į save palenkti rinkėjų simpatijas.