Lėmė trys balsai
Iki sensacijos pritrūko vos trijų balsų: vienmandatėje apygardoje nebus finalo, kuriame pirmą kartą būtų varžęsi ne du, o trys kandidatai. Trečiadienio naktį baigus perskaičiuoti Panemunės apygardos Kaune rezultatus paaiškėjo, kad su daugiausia balsų pelniusia konservatore Gintare Skaiste antrame ture kovos socialdemokratas Audrius Radvilavičius. Po pirminio skaičiavimo skelbta, kad tiek pat balsų gavo ir „Nemuno aušros“ (NA) kandidatas Edgaras Gudynas.
Šiuose rinkimuose kaip niekada pasitvirtino taisyklė, kad kiekvienas balsas svarbus. Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), vos 0,2 proc. peržengusią minimalią kartelę į Seimą, vis dar gali iš jo išmesti iki penktadienio vakaro tebelaukiami užsienyje balsavusių biuleteniai. Žiemgalos vakarinėje jau pirmame ture mandatą laimėjusiai socialdemokratei Vaidai Aleknavičienei pavyko surinkti vos 54 balsais daugiau, nei jų reikėjo pergalei jau pirmame ture. Po perskaičiavimo jų keliais sumažėjo, bet galutinis rezultatas nepakito.
Kitas socialdemokratas – Gintautas Paluckas – Utenoje vėl tarsi balansavo ant lyno ir vėl pralaimėjo konservatoriui Edmundui Pupiniui. Pagal pirminius duomenis, jis jau buvo antrame ture, o perskaičiavus balsus tam pritrūko 48 „už“. 2020 m. čia iš pradžių skelbtos lygiosios, bet po kelių dienų apygardą pasiekę pasiklydę išankstinio balsavimo vokai lėmė, kad jis rinkimus pralaimėjo šešiais balsais.
Politikas piktinasi: „Situacija, aišku, skandalinga. Rinkimų komisijos darbas neturėtų kelti tokių nesusipratimų ir terpės sąmokslo teorijoms“, – ir svarsto, gal kokią žvakelę bažnyčioje reikia uždegti. Alternatyva – įgyti tokį rinkėjų pasitikėjimo rezervą, kad balsų perskaičiuoti nereikėtų.
Šįsyk Utenoje pirmame ture pirmavo pats išsikėlęs Utenos vicemeras Vitalijus Šeršniovas, kuris 2020 m. kaip Darbo partijos kandidatas liko trečias.
Žinoma, rinkimų rezultatus turėtų nulemti rinkėjų valia, o ne balsų skaičiuotojai. Tačiau šįsyk atotrūkis tarp antros ir trečios vietos net keliose apygardose buvo vos keli balsai, tad prašymų juos perskaičiuoti buvo nemažai. Rinkimų kodeksas įpareigoja tai padaryti tarp kandidatų esant mažesniam nei 50 balsų skirtumui.
Pralaimėjo: laikyta liberalų tvirtove, Klaipėda ir vėl patvirtino, kad tokia nebėra. Finale – nė vieno jų atstovo. Pajūrio apygardoje aplinkos ministras S. Gentvilas, 2020-aisiais čia šventęs pergalę, liko trečias. / R. Riabovo / BNS nuotr.
„Nemuno aušra“ – treti
Daugiausia finalininkų šįsyk turi Socialdemokratų partija (LSDP) – 37, iš kurių pirmame ture pirmavo aštuoniolika. Dviejose vienmandatėse socialdemokratai jau laimėjo mandatus. Antrame ture susikaus 33 Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, 27 iš jų kovą pradeda iš pirmaujančių pozicijos. Vieną pergalę jie šventė jau pirmame ture.
Šiemečių Seimo rinkimų naujadaras „Nemuno aušra“ (NA), kaip ir daugiamandatėje, – trečia. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS turi po dešimt, Liberalų sąjūdis – devynis plius vieną laimėtą mandatą pirmame ture, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRS-KŠS) ir du laimėtus mandatus pirmame ture, po tris – ir Laisvės ir Regionų partijos, „Laisvė ir teisingumas“ – du, Nacionalinis susivienijimas – vieną. Taip pat varžysis du patys save išsikėlę kandidatai, o vienas toks jau laimėjo mandatą pirmame ture.
Vienmandatėse debiutantams paprastai sekasi sunkiau, ne išimtis ir „aušriečiai“. Tiesa, jų lyderis Remigijus Žemaitaitis, kurio atvaizdų ir kalbų buvo matyti ir girdėti visais įmanomais kanalais, laimėjo jau pirmame ture. Tačiau Kelmės-Šilalės apygardoje jo pergalę lėmė tik pasikeitęs laimėtojų skaičiavimas, nes šįsyk nebereikėjo daugiau kaip pusės balsavusių palankumo, užteko ir 46,44 proc.
Tačiau, be R. Žemaitaičio ir kelių Seimo narių – perbėgėlių iš kitų partijų, plačiajai visuomenei dauguma „aušriečių“ – noname’ai. Nors į vienmandates jie metė kelis žinomus Vakarų Lietuvos savivaldybių veikėjus, tačiau, palyginti su rinkimų favoritais socialdemokratais ir konservatoriais, finalininkų turi tik kiek daugiau nei trečdalį to, ką turi dvi lyderiaujančios partijos. Antrame ture varžysis trylika „aušriečių“, iš jų pirmame lyderiavo vos trys. Be kita ko, ne visose apygardose NA ir rado ką iškelti kandidatais – keturiolikoje iš 71-os jų nebuvo.
Kitiems 57-iems sekėsi panašiai – kad ir NA daugiamandatėje. Štai Šilutės ir Kelmės-Šilalės apygardose juos palaikė apie 39 proc. rinkėjų, Klaipėdoje skirtingose apygardose – nuo 16 iki 21 proc., Kaune – nuo beveik 12 iki 16 proc., o Vilniuje tarp Senamiesčio-Žvėryno gyventojų tokių buvo tik kiek per 4 proc. ir net ten, kur turėjo daugiausia rėmėjų, jų dalis nesiekė 11 proc.
Klaipėda – be liberalų
Visos keturiose Klaipėdos vienmandatėse antrame ture po NA atstovą yra. Daug metų laikytas liberalų tvirtove, uostamiestis ir vėl patvirtino, kad toks nebėra. Vieninteliu to rudimentu būtų galima laikyti, kad Baltijos apygardoje į antrą turą pateko buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, tačiau jis dabar – nebe liberalas, o socialdemokratas. Pirmame ture jis vos 0,33 proc. punktais atsiliko nuo „aušrietės“ Klaipėdos vicemerės Linos Šukytės-Korsakės. Liberalų sąjūdžio kandidatas čia liko ketvirtas.
Rinkimų rezultatus turėtų nulemti rinkėjų valia, o ne balsų skaičiuotojai.
Pajūrio apygardoje į antrą turą išėjo konservatorius Seimo narys Arūnas Valinskas ir NA atstovė UAB „Varinukas“ administratorė Daiva Petkevičienė. Aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas, 2020-aisiais čia šventęs pergalę, liko trečias.
Šiemet šios apygardos rinkėjus nustebino ir joje nusprendęs kandidatuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis europarlamentaras Waldemar Tomaszewski, nei kada domėjęsis, kaip gyvena uostamiesčio žmonės, nei dažnai čia lankęsis, nebent prie jūros. Jis liko penktas su 8,1 proc. parama. LLRA-KŠS atstovai kandidatavo visose Klaipėdos vienmandatėse, matyt, tikėdamiesi rusakalbių palaikymo sau ir partijos sąrašui daugiamandatėje apygardoje.
Danės apygardoje antrame ture taip pat varžysis konservatorius ir „aušrietis“: Seimo narys Audrius Petrošius ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis specialistas Vidas Karolis, liberalai liko treti.
Marių apygardoje daugiausia balsų klaipėdiečiai atidavė čia ir 2020-aisiais išrinktai Seimo narei LVŽS atstovei Ligitai Girskienei, antras – NA atstovas miesto tarybos narys Sergejus Mažūga, liberalai – penkti.
Sėkmė: „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis laimėjo mandatą jau pirmame ture, tačiau tik dėl pasikeitusios tvarkos. Jis pelnė mažiau kaip pusę – 46,44 proc. – balsų, bet to šįsyk pergalei užteko. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Kaune pirmauja TS-LKD
Kauniečiai bando susigrąžinti konservatorių miesto vardą. „Valstiečių“ pergalės čia liko tolimoje praeityje, „aušriečiai“, nors pernelyg nesužavėjo, bet vienmandatėse, kaip ir daug kur kitur Lietuvoje, daug kur trečioje vietoje. Nors savivaldoje Kaune karaliaujantis Visvaldo Matijošaičio komitetas „Vieningas Kaunas“ remia Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet Seimo rinkimuose kauniečiai nepalaiko savo mylimo komiteto favoritų.
„Aušriečiai“ penkiose iš septynių Kauno vienmandačių liko pirmi už brūkšnio į finalą, vienoje į jį iškopė. Kalniečių apygardoje Seimo narė dabar NA atstovaujanti Aušra Papirtienė susikaus su TS-LKD atstovu Arvydu Anušausku, tačiau iš pralaiminčios pozicijos: pirmame ture ji sulaukė 20,31 proc., o konservatorius 34,61 proc. palaikymo. Beje, 2020 m. rinkimuose finalininkai buvo tie patys, tada laimėjo A. Anušauskas. 2016 m. laimėjo A. Papirtienė, bet prieš kitą konservatorių.
Tiesa, prieš tai dvejus rinkimus politikė atstovavo LVŽS, o savivaldybių tarybų rinkimus buvo laimėjusi su komitetu „Vieningas Kaunas“. Tad klausimas, ar Kalniečių gyventojai norėjo palaikyti A. Papirtienę kaip jau daug metų šioje apygardoje dirbančią politikę, ar balsuoti kaip už naujos partijos atstovę.
Penkiose Kauno apygardose konservatoriai varžysis su socialdemokratais:
Savanorių – Liudas Mažylis (pirmame ture – 23,93 proc. balsų) su Orinta Leipute (18,81 proc.), Petrašiūnų-Gričiupio – Kazys Starkevičius (28,71 proc.) su Dariumi Razmislevičiumi (18,21 proc.), Panemunės – Gintarė Skaistė (29,8 proc.) su A. Radvilavičiumi (12,93 proc.), Aleksoto-Vilijampolės – Paulius Lukševičius (16,94 proc.) su Robertu Kaunu (13,09 proc.), Šilainių apygardoje – Martynas Prievelis (18,68 proc.) su Laurynu Šedvyčiu (13,83 proc.). Beje, 2020-aisiais K. Starkevičius ir G. Skaistė tose pačiose apygardose laimėjo.
Viena dvikova – tarp dabartinių valdančiosios koalicijos partnerių: trečiąkart Centro-Žaliakalnio vienmandatėje pergalės siekiantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis varžysis su kultūros ministru liberalu Simonu Kairiu. Pirmame ture jų rezultatas 29,72:11,25 konservatoriaus naudai.
Prieš ketverius metus visose Kauno vienmandatėse TS-LKD pirmame ture buvo pirmi, o antra, išskyrus vieną apygardą, buvo LVŽS. Šiemet „valstiečiai“ užleido NA net ir trečią poziciją. 2016 m. jie buvo laimėję visose apygardose, išskyrus vieną – Centro-Žaliakalnio. Akivaizdu, kad kauniečiai „valstiečiams“ pasakė sudie.
Šiemet visose Kauno apygardose konservatoriai pirmame ture pirmavo, keturiose – net per 10 procentinių punktų. Tačiau ankstesnių rinkimų patirtis rodo, kad tai dar nereiškia pergalės: 2020-aisiais Savanorių vienmandatėje Paulius Lukševičius buvo pelnęs 22,79 proc., o Laisvės partijos kandidatas Marius Matijošaitis – 15,09 proc., bet antrame ture laimėjo jis. Šiemet sėkmės pakartoti jam nepavyko: Šilainiuose liko septintas.
Sostinė – už dešiniuosius
Sostinė kol kas laiko dešiniųjų pozicijas. Dviejose iš keturiolikos apygardų TS-LKD ir Liberalų sąrašų lyderės I. Šimonytė ir V. Čmilytė-Nielsen laimėjo mandatus jau pirmame ture, visose likusiose konservatoriai kovą pradeda iš laiminčių pozicijos, septyniose pirmauja daugiau nei 10 proc.
Su konservatoriais varžysis trys socialdemokratai, po du Laisvės, LLRA-KŠS ir du „Vardan Lietuvos“, po vieną Liberalų, „Laisvės ir teisingumo“, Nacionalinio susivienijimo kandidatą. Kol kas mažiausias atotrūkis Naujamiesčio-Rasų apygardoje: „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas sostinės eksmeras Artūras Zuokas nuo konservatoriaus Vyginto Kasparavičiaus atsilieka vos 1 proc. punktu.
Lazdynuose pirmame ture konservatoriui krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui (34,34 proc. balsų) nusileido ir „Vardan Lietuvos“ vedlys Saulius Skvernelis (18,69 proc.). 2020-aisiais dar kaip LVŽS atstovas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje jis pralaimėjo konservatorei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.
Intriga: Riešėje konservatorių atstovė nepartinė D. Ulbinaitė vos 0,54 proc. punktais atsilieka nuo LLRA-KŠS atstovo. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Lenkiškos „tėvonijos“
Rinkimai vadinti lemiamais LLRA-KŠS. Daugiamandatėje ir vėl Seimo slenkstis jiems buvo per aukštas, tad jie kaip partija dar labiau įsitvirtina didžiosios politikos užribyje.
Tačiau vienmandačių „tėvonijas“, kuriose laimi jau dešimtmečius, LLRA-KŠS vis dar išlaiko. Dabar irgi jau pirmame ture laimėti du mandatai: Šalčininkų-Vilniaus apygardoje Seimo nariais tapo Jaroslavas Narkevič, o Nemenčinės – Rita Tamašunienė. Į antrą turą pateko dar trys.
Beje, prieš ketverius metus mandatą Šalčininkų-Vilniaus apygardoje laimėjusi Beata Pietkiewicz, kuri iš LLRA-KŠS 2022 m. pasitraukė protestuodama prieš bendrapartiečio Zbignevo Jedinskio pareiškimą, siūlantį sukurti Lenkijos ir Rusijos aljansą, dabar kandidatavo kaip save išsikėlusi kandidatė, tačiau liko trečia. Lietuvos lenkai akivaizdžiai renkasi ne pagal politiko vertę, o balsuoja už tą, kurį jiems parinko jų remiama partija.
Intriga – Riešėje. Čia Vilniaus rajono tarybos narys Waldemar Urban vos 0,54 proc. punktais lenkia konservatorių atstovę nepartinę Daivą Ulbinaitę, dabar – vidaus reikalų ministrės, anksčiau – prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją.
Ar pasikartos Riešės stebuklas, kai rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą čia balsai suskaičiuoti paskutiniai ir jie persvėrė rinkimų rezultatus socialdemokratų naudai? Atrodė, amžina čia LLRA-KŠS buvo priversta atiduoti jiems valdžią.
Prognozuoti sunku
Vis dėlto prognozuoti, kas laimės antrajame ture, tikrai sunku. Kaip matyti iš pirmo turo rezultatų, kai kurie praėjusių rinkimų favoritai šiemet net nepateko į finalą.
Lyg ir lengviau būtų prognozuoti tose apygardose, kur tas pats politikas yra laimėjęs kelerius rinkimus iš eilės. Tačiau štai dabar „Vardan Lietuvos“ atstovas Zigmantas Balčytis Šilutėje nuo „aušrietės“ Daivos Žebelienės pirmame ture atsiliko 6,31 proc. punktais. Savo „tėvonijoje“ Vilkaviškyje dabar taip pat demokratų atstovas Algirdas Butkevičius pirmavo prieš socialdemokratą Jorį Juškauską, bet kartą čia jau yra pralaimėjęs LVŽS atstovui. Biržuose praėjusiuose rinkimuose triumfavęs save išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas dabar liko penktas.
Beje, „tėvonijos“ – nepaveldimos. Šešiskart vienmandatėse mandatą iškovojęs konservatorius Antanas Matulas nutarė nebekandidatuoti. Tačiau Žiemgalos rytinėje, kur jis vis laimėdavo, jo bendrapartiečiui Donatui Diliui dabar dar teks kautis dėl mandato iš pralaiminčios pozicijos prieš socialdemokratę Iloną Gelažnikienę.
Šįsyk permainų vienmandatėse įnešė ir nauja Rinkimų kodekse įtvirtina tvarka: pergalei pirmame ture nebereikia daugiau kaip pusės atėjusių balsuoti paramos – užtenka ne mažiau kaip penktadalio visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Tad 2020-ųjų rinkimuose pirmame ture nugalėtojas paaiškėjo tik trijose, dabar – aštuoniose apygardose iš 71-os. Konservatorė I. Šimonytė Antakalnio apygardoje Vilniuje surinko 53,55 proc. balsų, socialdemokratas Eugenijus Sabutis Jonavoje – 54,39 proc. Tačiau kiti mandatą laimėjo su mažiau nei pusės balsavusių parama: liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 44,9 proc., R. Žemaitaitis – 46,44 proc., LLRA-KŠS atstovai J. Narkevičius – 46,75 proc., o R. Tamašunienė – 43,34 proc., save išsikėlęs buvęs „darbietis“ V. Fiodorovas – 41,36 proc., o socialdemokratei V. Aleknavičienei pakako 39,55 proc. Tačiau, teisybės dėlei, antrame ture parlamentarais išrenkami ir balsuojant dar mažesniam skaičiui rinkėjų.
Minimaliai: Pasaulio lietuvių apygardoje konservatorė Dalia Asanavičiūtė Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę lenkia vos 0,26 proc. punktais. / L. Balandžio / BNS nuotr.
Kaip baigsis rinkimų finalas kai kuriose vienmandatėse, sunku prognozuoti ir dėl minimalaus skirtumo tarp politikų, pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių apygardoje konservatorė Dalia Asanavičiūtė Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę lenkia vos 0,26 proc. punktais, o Nevėžio apygardoje socialdemokratas Ramūnas Vyžintas konservatorių Bronislovą Matelį – 0,38 proc. punkto.
Tačiau, kaip rodo ankstesnių rinkimų patirtis, turint bent 10 proc. punktų pranašumą pirmame ture, galima tikėtis, kad gali pasisekti ir antrame. Tačiau nemažai atvejų, kai pirmavo vienas, o laimėjo kitas. Praėjusiuose rinkimuose lyderiavusi TS-LKD turėjo 54 finalininkus, iš jų 35 pirmame ture pirmavo, tačiau antrame laimėjo 27. Tuomet antrų buvusių „valstiečių“ į rinkimų finalą pateko 32, pirmame ture pirmavo trylika, o antrame laimėjo netgi daugiau – šešiolika.
Kiekvienoje apygardoje svarbu ir kaip pagal balsus išsirikiavo į finalą nepatekusių partijų atstovai, tad kiek kuris finalininkas gali tikėtis jų balsų. Kaip žinia, šių Seimo rinkimų moto buvo „Mušk konservatorius“. Be to, kliautis jie labiau gali didmiesčių gyventojų balsais, nes kitur rėmėjų daug neturi. Tad nors jie pirmavusių pirmame ture turi daugiausia, visų pergalės tikėtis sunku. Vis dėlto Kaune ir Vilniuje jie varžysis net devyniolikoje apygardų ir visose pirmauja, tad mandatų kraitį tikrai papildys.
Kokia bus galutinė Seimo dėlionė, nuspręsime jau netrukus, spalio 27-ąją.
Antro turo finalininkai
Socialdemokratų partija 37 (18 *)
Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 33 (27)
„Nemuno aušra“ 13 (3)
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 10 (3)
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 10 (5)
Liberalų sąjūdis 9 (2)
Laisvės partija 3 (0)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 3 (1)
Regionų partija 3 (1)
Laisvė ir teisingumas 2 (0)
Patys išsikėlę 2 (2)
Nacionalinis susivienijimas 1 (0)
* Skliaustuose – kiek iš jų pirmavo pirmame ture
Pastaba: mandatus pirmame ture iškovojo po du LSDP ir LLRA-KŠS atstovus, po vieną TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, „Nemuno aušros“ ir vienas save išsikėlęs buvęs „darbietis“.
Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija, preliminarūs pirmo turo duomenys
(be temos)