Nuomonės nepaiso

Kaip kasmet kovą ir spalį, sukiosime laikrodžius, nors beveik prieš septynerius metus, 2018-ųjų vasarą, vykusioje interneto apklausoje net

84 proc. europiečių pareiškė, kad nori atsisakyti vasaros ir žiemos laiko. Ši viešoji konsultacija vadinta visų laikų sėkmingiausia – sulaukta net 4,6 mln. atsakymų ir tai yra rekordinis ES viešosios apklausos dalyvių skaičius.

Europiečių balsas, atrodo, buvo išgirstas. „Europos Komisija (EK) direktyvą, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas, pasiūlė dar 2018 m. rugsėjį. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į piliečių ir valstybių narių prašymus, Europos Parlamento (EP) rezoliuciją, taip pat į 2018 m. EK surengtą viešąją konsultaciją, kurioje dauguma – net 84 proc. – respondentų pritarė minčiai nustoti sukioti laiką“, – primena EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.

Tačiau, aiškina ji, kad EK siūloma direktyva įsigaliotų, dėl jos dar turi sutarti EP ir ES Taryba (t. y. ES valstybių vyriausybės). EP 2019 m. kovą pritarė EK pateiktam pasiūlymui panaikinti sezoninį laiko keitimą. „Tačiau diskusijos ES Taryboje 2019 m. sustojo. Taigi sprendimas dėl šio EK pasiūlymo išlieka valstybių narių rankose, nes pačios valstybės narės turi rasti bendrą poziciją ES Taryboje“, – sako A. Kazlauskaitė.

Pagal EK rezoliuciją sezoninis laiko keitimas turėjo baigtis jau 2021 m. Planuota, kad tos ES šalys, kurios rinksis vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžius persuks tų metų kovo pabaigoje, o pasirinkusios žiemos – spalio. Tačiau juos sukiojame lig šiol.

Sutarti sutrukdė ne viena priežastis. Tarp jų ir „Brexit“, nes norėta išvengti, kad, JK pasitraukus iš bloko, jei ši nebesilaikytų ES taisyklių ir panaikintų sezoninį laiką, Airijos Respublika ir Šiaurės Airija pusę metų būtų skirtingose laiko juostose. Prasidėjusios COVID-19 pandemijos problemos visai užgožė laikrodžių sukiojimo temą.

Ragina spręsti

„EK mano, kad dar įmanoma rasti suderintą sprendimą, ir ragina atnaujinti diskusijas dabartinio pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu“, – oficialią šiandienos EK poziciją pateikia A. Kazlauskaitė.

Tačiau Briuselio koridoriuose greitų pokyčių nesitikima. „Šiuo metu šis klausimas įstrigęs. Yra skatinama, kad EK ir EP paragintų ES Tarybą imtis šio klausimo, tačiau kol kas, bent jau Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, to daryti nesirengiama. Tačiau gal tai galimybė Lietuvai to imtis jai pirmininkaujant ES Tarybai 2027-aisiais. Tačiau niekas nenori traukti klausimo į darbotvarkę, dėl kurio nėra preliminaraus sutarimo. Tokiu atveju greičiausiai jis būtų labiau diskusinio pobūdžio“, – aiškina 2019–2024 m. kadencijos EK narys, dabar europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.

Norma: pasak V. Sinkevičiaus, gal Lietuva galėtų pasiūlyti laikrodžių sukiojimo klausimą įtraukti į darbotvarkę jai pirmininkaujant ES Tarybai 2027 m. Tačiau niekas nenori siūlyti to, dėl ko nėra sutarimo.   Luko Balandžio / BNS nuotr.

Kartu su apie 70 EP narių pernai spalį jis pasirašė europarlamentaro iš Airijos Seano Kelly’io inicijuotą kreipimąsi į EK vadovę Ursulą von der Leyen raginant išspręsti laikrodžių sukiojimo klausimą. Laiške rašoma, kad dabartinė tvarka atgyvenusi, o tyrimai parodė, kad laikrodžių sukinėjimas gali sutrikdyti miegą, padidinti širdies priepuolių riziką, sukelti daugiau eismo įvykių. Be to, energijos taupymo argumentas, kuris kadaise ir buvo priežastis įvesti vasaros ir žiemos laiką, dėl šiuolaikinių technologijų nebesvarbus, o žiemos mėnesiais netgi atvirkščiai – gali padidinti energijos suvartojimą.

Manifestus atsisakyti laiko sukiojimo jau 2026 m. ir kuo labiau suderinti europiečių gyvenimą su saulės laiku yra paskelbusios įvairios visuomeninės grupės. Jos sako besiremiančios moksliniais įrodymais: chronobiologijos, tiriančios biologinius ritmus, tyrimai rodo, kad dabartinio socialinio ir natūralaus laiko neatitikimas kenkia sveikatai, o dėl miego trūkumo sumažėjęs produktyvumas – ir ekonomikos rezultatams. Be to, energijos taupymas tėra mitas, o laikrodžio persukimai turi neigiamą įtaką ir gyvulininkystei, nes, pavyzdžiui, sunku karvėms paaiškinti, kodėl staiga jas reikėtų melžti valanda anksčiau, po pusmečio – valanda vėliau, ir dėl to jos duoda mažiau pieno.

2018 m. europiečių apklausoje nebenorintys sezoninio laiko dažniausiai taip pat nurodė šias priežastis: žalingą poveikį sveikatai, didesnį kelių eismo įvykių skaičių, menką įtaką energijos taupymui.

Šalių nuomonės

Pasak europarlamentaro V. Sinkevičiaus, dėl laiko sukiojimo atšaukimo nėra entuziastingos ne tik Pietų, bet ir kai kurios didžiosios ES šalys.

Teisybės dėlei, nors 2018 m. apklausoje dalyvavo rekordinis skaičius europiečių, tai sudarė mažą dalį gyventojų. Pareiškusių savo nuomonę procentas skirtingose šalyse buvo labai nevienodas: nuo 3,8 proc. vokiečių, beveik 3 proc. austrų iki vos 0,04 proc. italų ir rumunų (lietuvių – 0,34 proc.). Skirtingose šalyse skyrėsi ir entuziazmas atsisakyti sezoninio laiko: to norėjo 95 proc. respondentų iš Suomijos ir Lenkijos,

93 proc. – Ispanijos, 91 proc. – Lietuvos, tačiau mažiau kaip pusė –  Kipro (47 proc.), Graikijos – (44 proc.), tik kiek daugiau – Maltos (54 proc.).

Tačiau kuri nors atskira ES valstybė negali viena pati nutarti nebesukioti laikrodžių. Šiuo metu galiojanti direktyva yra privaloma ES valstybėms narėms. Daugumoje valstybių tradicija persukti laikrodžius – sena. Tai pradėta daryti dar Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais ar per naftos krizę XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio ES palaipsniui priėmė teisės aktus, pagal kuriuos visos valstybės narės sutiko derinti laiko keitimą ir atsisakyti skirtingų nacionalinių laiko keitimo grafikų. ES taisyklėmis buvo siekiama išspręsti problemas visų pirma transporto ir logistikos sektoriuose, atsirasdavusias dėl to, kad laikas per metus būdavo keičiamas nesuderintai.

Pagal EK dar 2018 m. priimtą siūlymą, šalys pasirinktų joms tinkamiausią dabar vasaros ar žiemos laiką ir dukart per metus nebesukiotų laikrodžių. Žinoma, laikas, kaip ir dabar, skirtųsi, nes ES šalys išsidėsčiusios per tris laiko juostas: kai Dubline – vidudienis, Briuselyje – 13 val., Vilniuje – 14 val., jau neskaitant skirtumų su nuo žemyno nutolusiose Europai priklausančiose salose, pavyzdžiui, Portugalijos Azoruose, ar kai kurių ES šalių užjūrio teritorijose.

Kuris laikas – mūsų?

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Vidas Dobrovolskas aiškina, kad laiko skaičiavimo pagal juostas sistema pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandų juostas. Ji remiasi nuliniu dienovidžiu, kuris eina per senąją Grinvičo observatoriją Londone. Kuriai laiko juostai priskirti, žiūrima pagal saulę – kada ji aukščiausiai danguje vidudienį. Laikantis tokio apibrėžimo, geografiškai apie penktadalis Lietuvos (keliasdešimties kilometrų pločio Vakarų Lietuvos, Žemaitijos ruožas) patenka į pirmąją laiko juostą (pasaulinis koordinuotasis laikas plius 1 valanda), o didžioji dalis – į antrąją (pasaulinis koordinuotasis laikas plius 2 valandos). Taigi dabartinis žiemos laikas yra tikrasis geografinis Lietuvos laikas, kai 12 ar kiek po 12 val. saulė yra aukščiausiai.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Vidas Dobrovolskas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Vasaros laikas mus pastumia valandą į priekį: vidudienį, kai saulė aukščiausiai, bus ne 12, o 13 val. Išeis, kad vakarai ilgiau šviesesni, tačiau rytai – tamsesni“, – aiškina mokslininkas.

Jis pripažįsta, kad vienbalsio sutarimo, kuris laikas geresnis, niekada nebus, nes vieniems labiau patinka, kai rytai šviesesni, kitiems – kai vakarai. „Tačiau dabar vis dažniau sutinkama, kad ne tiek laiko juosta svarbi, kiek kaitaliojimas, nes organizmui reikia prisiderinti prie naujo laiko, o tai gali užtrukti ir savaitę“, – sako V. Dobrovolskas.

Atsisakyti sezoninio laiko norėjo 95 proc. respondentų iš Suomijos ir Lenkijos, 93 proc. –  iš Ispanijos, 91 proc. –  iš Lietuvos, tačiau mažiau kaip pusė –  iš Kipro (47 proc.), Graikijos (44 proc.).

Šalys kartais pasirenka gyventi kiek ne pagal savo laiko juostą, pavyzdžiui, Portugalija gyvena plius 1 valanda, nei jai priklausytų pagal Saulę. Tačiau Šiaurėje skirtumai tarp trumpiausio ir ilgiausio šviesaus paros laiko yra didžiausi, o Pietų šalyse – mažesni.

Lietuvoje politikai taip pat koregavo laiko juostą ignoruodami saulę. Sovietmečiu ilgiausiai gyvenome trečiojoje laiko juostoje. Atgavę nepriklausomybę perėjome prie antrosios, o 1998 m. įvestas pirmosios juostos laikas, pagal kurį gyvena daugelis Vakarų ir Vidurio Europos šalių, bet 1999 m. pabaigoje jis atšauktas. Tarpukariu galiojo pirmosios juostos laikas.

Svarstant, kuris vienas laikas būtų tinkamiausias Lietuvai, daryta įvairių tyrimų, tačiau esminės įtakos žmonių sveikatai ar kitoms gyvenimo sritims neįrodyta. Tačiau daugiau žmonių norėtų vasaros laiko, bent jau taip sakė 62 proc. Lietuvos gyventojų visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje 2018 m.