Keliasdešimt žmonių Varšuvoje mitingavo „prieš Lietuvoje gyvenančių lenkų diskriminaciją“

Kaip BNS antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), mitinge dalyvavo apie 30–40 asmenų.

„Sekmadienį, tarp 13–14.30 val., prie Lietuvos ambasados Varšuvoje vyko protesto mitingas (...). Mitingą organizavo „Ruch Narodowy“ (liet. „Nacionalinis judėjimas“), „Mlodziez Wszechpolska“ (liet. „Visos Lenkijos jaunimas“), „Marsz Niepodleglosci“ (liet. „Nepriklausomybės maršas“), pagrindinis mitingo šūkis buvo „prieš Lietuvoje gyvenančių lenkų diskriminaciją“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Socialinio tinklo „X“ paskyroje „Based Poland“ patalpintame trumpame įraše iš mitingo matoma, jog mitinguotojai laiko du plakatus lenkų ir vieną lietuvių kalbomis „likviduojamos lenkų mokyklos – Lietuvos demokratijos standartas“, „Lietuva imasi darbo – savo mokyklą praranda lenkai“, „Lietuva likviduoja lenkų mokyklas“.

Taip pat girdėti, kaip mitinguotojai skanduoja „viena tauta be sienų“.

Anot Lietuvos URM, sekmadienį ambasada nedirba, todėl joje protesto metu diplomatų nebuvo.

„Protestuotojai su Lietuvos ambasada nesiekė kontakto nei prieš mitingą, nei mitingo metu, ambasadai nebuvo perduotas joks kreipimasis“, – nurodoma atsakyme.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų kovą Lietuvos lenkų sąjunga Vilniuje rengė eitynes, kuriose piktintasi tautinių mažumų mokyklų padėtimi Lietuvoje.

Tuomet organizatoriai tvirtino, kad Lietuvoje nuosekliai vykdomas „radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas“, taip pat kritikuotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.

Siekis didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose išliko ir ministrės Ramintos Popovienės vadovavimo metu.

„Nuosekliai kartoju, kad nuo pat mažens mes turime tikrai diegti kuo daugiau lietuvių kalbos, kad tiek maži, tiek suaugę, studentais būdami žmonės galėtų labiau integruotis“, – yra sakiusi ministrė.

Šį klausimą neseniai kėlė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis. Kaip skelbė LRT naujienų portalas, per spalio mėnesį vykusią konkurso „Geriausia mokykla, geriausias mokytojas“ apdovanojimų ceremoniją jis viešai kalbėdamas apkaltino kai kuriuos mokyklų vadovus, esą steigdami lietuviškas klases ar grupes darželiuose jie kelia grėsmę lenkiškumui.

Jo partijos kolega parlamentaras Jaroslavas Narkevičius portalui tikino, kad nerimas dėl lietuviškų klasių kūrimo lenkiškose mokyklose yra pagrįstas, nes patirtis rodo, jog daugiakalbės mokyklos dažnai ilgainiui lemia lenkiškų klasių nykimą. Pasak jo, pastangos steigti lietuviškas grupes lenkiškose ugdymo įstaigose yra perteklinės ir nepagrįstos.

Pasak URM, tautinių mažumų – lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje švietimo, kaip ir kiti svarbūs klausimai, yra nuolat aptariami Lietuvos ir Lenkijos įvairių lygių ir formatų susitikimuose.

„Pirmadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių Asamblėjos XXVI sesijoje tarp daugelio dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės svarbiausių klausimų buvo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas sprendžiant tautinių mažumų teises“, – teigia ministerija.

Autorius Paulius Perminas