„Turėjome laikiną sprendimą finansuoti (Ukrainos – BNS) karinius poreikius, tačiau, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, matome, kad reikia daugiau finansų ir ilgalaikės vizijos – ne tik kariniams, bet ir civiliniams poreikiams. Todėl šis klausimas turi būti svarstomas“, – prieš tarybą žurnalistams sakė ministras.
Susitikime K. Budrys lankosi atsinaujinus diskusijoms, ar blokas turėtų pasinaudoti maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai finansuoti.
Pasiūlymas panaudoti šias lėšas pernai žlugo dėl Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis šio turto, pasipriešinimo, o ES pati skyrė 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
Tačiau jaučiama, kad šių pinigų gali nepakakti dvejiems metams, kaip buvo planuota, todėl ES gali tekti anksčiau ar vėliau rasti būdą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Briuselis taip pat svarsto naujus planus įtraukti dar 1,6 tūkst. įmonių ir asmenų į jau ilgą sąrašą Rusijos subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl karo.
„Pirmiausia be jokio politinio delsimo turime pratęsti individualių sankcijų sąrašą ir išplėsti jas kitiems sektoriams, kuriuos buvome palikę nuošalyje. Turime nusitaikyti į svarbiausius energetikos resursus“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak K. Budrio, Lietuva nuosekliai ragina nedelsiant pradėti rengti ambicingą 22-ąjį sankcijų paketą, į kurį turėtų būti įtrauktos tokios Rusijos bendrovės kaip „Rosatom“, „Lukoil“ ir „Rosneft“, taip pat numatyti papildomi Rusijos naftos eksporto ribojimai.
Dar antradienį Vokietija apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
Ministras pabrėžė, jog Rusija nemato hibridinės veiklos prieš sąjungininkų valstybes politinės kainos.
„Jiems tai pigus būdas sukelti įtampą mūsų visuomenėje. Tad mūsų tikslas yra parodyti, kad ši veikla mūsų nei išgąsdins, nei sutrukdys remiant Ukrainą ir išlaikant spaudimą Rusijai“, – akcentavo K. Budrys.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tokios atakos artėjant rinkimams Rusijoje gali intensyvėti, nes V. Putinas siekia demonstruoti tariamus karinius ir politinius laimėjimus.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Norvegijos ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrai.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą kelia vis didėjančią kraujo praliejimo riziką.
Pakurstydamas susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų, CŽA vadovas Johnas Ratcliffe'as (Džonas Ratklifas) praėjusią savaitę netikėtai apsilankė Maskvoje, o JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
Susitikime ministrai taip pat aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir tebesitęsiančią krizę Hormuzo sąsiauryje bei Irano veiksmus, ES bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmus ir galimybes stiprinti jų efektyvumą bei poveikį sparčiai kintančiame geopolitiniame kontekste bei pasirengimo JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitei prioritetus.