„Iš Rusijos pusės, ką mes matėme, ir iš Putino asmeniškai – didelė meistrystė sugriauti siūlymus, sugriauti pasiūlytą procesą į priekį, visus apgauti ir nutempti laiką jam naudinga linkme“, – ketvirtadienį sakė Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot K. Budrio, V. Putino veiksmai tik dar kartą patvirtina, jog jis šiuo metu neturi intereso nei skelbti paliaubas, nei derėtis dėl taikos.

„Vien jau tai, kad neatsiliepė į prezidento Zelenskio kvietimą atvykti ir taip pat neatsiliepė į raginimą tarptautinės bendruomenės, JAV, Europos ir ir pačios Ukrainos paskelbti paliaubas bent 30 dienų, rodo, kad intencijos nesikeičia“, – teigė ministras.

„Dėl to tai yra priminimas mums dar kartą, kad turime intensyviau dirbti su sankcijomis“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų.

Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.

Pasak K. Budrio, ES netrukus imsis rengti ir 18-ąjį sankcijų paketą. Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija trečiadienį registravo pataisas, kuriomis siekiama įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Maskvai ir Minskui, jei nepavyktų pratęsti europinių.

Kęstutis Budrys: norime stipresnės ir grėsmingesnės NATO

Užsienio reikalų ministras K. Budrys sakė, kad Lietuva nori stipresnio, geriau pasirengusios ir grėsmingesnės NATO, o tai pasiekti leisiančius sprendimus siekiama priimti vasarą vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.

Taip jis kalbėjo ketvirtadienį Turkijoje dalyvaudamas neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

Norime stipresnės, geriau pasirengusios ir grėsmingesnės NATO.

„Norime stipresnės, geriau pasirengusios ir grėsmingesnės NATO. Mes esame tam įsipareigoję ir sieksime tai patvirtinti Hagos viršūnių susitikime ir dar kartą pakartoti – esame pasirengę, pasiruošę ir vieningi“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak K. Budrio, Lietuva į šią vasarą Hagoje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą vyks su trimis pagrindiniais prioritetais: gynybos finansavimo didinimas, spaudimas Rusijai ir parama Ukrainai.

„Mes davėme per daug pažadų, kad būsime geriau pasiruošę, turėsime geresnius planus, dabar turime tai įgyvendinti investuodami į gynybą“, – kalbėjo K. Budrys.

BNS rašė, kad Lietuva ketina 2026–2030 metais ženkliai padidinti gynybos finansavimą, jai numatant 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau sakė, jog Vyriausybė pasiūlys kitąmet krašto apsaugai skirti 5,25 proc. BVP.

„Žiūrint iš Lietuvos perspektyvos, 5 proc. galima pasiekti ir mes turime tą padaryti greičiau nei iki 2032 metų, nes matome kaip greitai Rusija telkia savo pajėgumus“, – sakė K. Budrys.

„Mūsų atsakymas – tai yra įgyvendinama, tam reikia politinės valios ir šiek tiek finansų planavimo, bet tai galima padaryti“, – pridūrė jis.

NATO viršūnių susitikimas Hagoje, Nyderlanduose, vyks šių metų birželio 24–25 dienomis.