„Tai yra klausimas, ties kuriuo užtrukome per ilgai. Turime Išeiti iš šios aklavietės ir judėti į priekį”, – žurnalistams Kopenhagoje šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas, atvykęs į neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Anot jo, panaudoti Rusijos įšaldytą turtą reikia nedelsiant, nes ES vis sunkiau sekasi generuoti paramą Maskvos invazijai Besipriešinančiai Ukrainai iš savo nacionalinių biudžetų.

„Tai yra resursas, kuris guli mums po kojomis”, – teigė K. Budrys.

Ministras šeštadienį kolegoms Kopenhagoje pristatys siūlymą įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas panaudoti kaip paskolą Ukrainai arba perkelti jas į specialų ES fondą.

Jis jau buvo Išsiųstas šią savaitę Bendrijos narėms susipažinti.

Lietuvos teigimu, Rusija pažeidė tarptautinę teisę, kai užpuolė Ukrainą, todėl ne tik nukentėjusioji valstybė, bet ir kitos valstybės gali imtis „atsakomųjų priemonių“, siekdamos priversti agresorių vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visišką žalos atlyginimą.

„Todėl įprastai neteisėtas įšaldytų lėšų perėmimas būtų laikomas teisėta atsakomąja priemone, nes ji nukreipta priversti Rusiją nutraukti savo neteisėtus veiksmus arba atlyginti žalą, – rašoma neoficialiame dokumente, kurį matė BNS. – Lėšų konfiskavimo tikslas yra priversti Rusiją įvykdyti savo įsipareigojimą atlyginti žalą, kuri, pagal tarptautinę teisę, yra neginčijama“.

Tarptautinė teisė numato, kad tokios atsakomosios priemonės turi būti laikinos, tad Lietuva siūlo dvi alternatyvas: suteikti Ukrainai paskolą su įšaldytu turtu arba perkelti įšaldytą turtą į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę ir aktyviau valdyti šį turtą, siekiant gauti daug didesnę naudą.

K. Budrys teigė suprantantis įšaldyto turto panaudojimo teisines ir politines rizikas.

„Niekas jų neignoruoja, bet rizikas reikia valdyti, o ne jų vengti”, – sakė ministras.

„Jeigu mes to nepadarysime, kaina, kurią turėsime sumokėti remdami Ukrainą ir nenaudodami šio turto, bus daug didesnė”, – pridūrė jis.

ES yra įšaldžiusi maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

K. Budrys taip pat pakartojo Lietuvos siūlymus stiprinti sankcijas Rusijai, įvedant ribojimus pagrindinėms šalies naftos ir dujų įmonėms, mažinant naftos produktų kainų lubas.

Jis taip pat pabrėžė, kad ES turi pajudėti į priekį su Ukrainos narystės derybomis ir, jeigu jas blokuoja Vengrija, turi rasti būdų tęsti pokalbius dėl to sutarus likusioms bloko narėms.