Šantažas ir teroras
Vakar valdančiosios daugumos lyderiai po susitikimo su prezidentu pareiškė: ministrų kabinetą baigs formuoti tik spalį. Rugsėjo 23-ąją, kaip planuota, greičiausiai siūlomi „Nemuno aušros“ aplinkos ir energetikos ministrai nebus paskirti, todėl nebus ir naujosios Vyriausybės priesaikos.
Tokio chaoso formuojant naują Vyriausybę dar nėra buvę, o juk de facto ji tik performuojama, paliekant nemažai tų pačių ministrų, Vyriausybės programą tik pakoreguojant. Taip, ne pirmą kartą prezidento iš pradžių patvirtinamas ne visos sudėties ministrų kabinetas.
Dviejų „Nemuno aušros“ ministrų nebuvo Gitano Nausėdos dekrete ir formuojant pirmąją šios kadencijos Vyriausybę. Dalios Grybauskaitės 2012 m. dekretas taip pat buvo be dviejų pavardžių. 1998 m. Valdas Adamkus buvo patvirtinęs Vyriausybę be švietimo ir mokslo ministro, o tinkamas atsirado tik po kelių mėnesių.
Ko tik nebuvo formuojant Vyriausybes. Po perrinkimo prezidente 2014 m. D. Grybauskaitė pareiškė netvirtinsianti ministrų, kurie neatleis iš posto į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sudarytą vadinamąjį juodąjį sąrašą patekusių viceministrų. 2012 m. ji buvo surengusi kandidatams į ministrus anglų kalbos egzaminą, mat jų laukė Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Beje, tokia misija 2027 m. teks ir dabartiniams, jei, skirtingai nei kai kas prognozuoja, ši Vyriausybė išsilaikys iki kadencijos pabaigos. Kažin ar dabar kam nekils problemų dėl anglų kalbos?
Tačiau dar nėra buvę tokio kaip dabar reketo, šantažo ar terorizmo, o tokiais epitetais dabar įvertintas „Nemuno aušros“ elgesys. Kai G. Nausėda atmetė „aušriečių“ Povilo Poderskio ir Mindaugo Jablonskio kandidatūras į ministrus, nes nesulaukė garantijos, kad viešojo intereso gynimas jiems bus svarbiausia, Remigijus Žemaitaitis pašėlo. Jis tai ironizavo: „Partijos narių yra 2,8 tūkst., galėsime iš Teisingumo ministerijos išspausdinti visą sąrašą ir teikti premjerei, o premjerė galės teikti prezidentui“, tai sakė siūlysiąs jau atmestus kandidatus, tai partijos narius, nors prezidentas yra sakęs tokių neskirsiantis, nes šios partijos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo, o dėl partijos finansavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. R. Žemaitaitis tai gąsdino, kad koalicinė sutartis jau nebegalioja, tai vėl skelbė pateiksiantis naujas ministrų kandidatūras.
„Jeigu norima sėti sumaištį visuomenėje arba trolinti visus aplinkui, galima ir antilopę pasiūlyti į ministro pareigas“, – piktinosi G. Nausėda. Jis užtikrino, kad „prekyba prabangiais automobiliais, kebabų franšizė tikrai nebus įskaitomi kaip tinkama profesinė patirtis ministro pareigoms“.
Prezidentą stebina socialdemokratų kantrybė. Tačiau paskirtoji premjerė Inga Ruginienė prisipažino, kad ji senka, ir, atšaukusi planuotus susitikimus, trečiadienio popietę nutarė, jos žodžiais, išgerti kavos su išmestos iš koalicijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Patirties spragos
Kol kas G. Nausėda dekretu paskyrė dvylika ministrų iš keturiolikos, iš jų penki tęsia darbą, o septyni – naujokai. Tačiau dėl nemažos dalies debiutantų tinkamumo tokioms pareigoms po susitikimų frakcijose ir komitetuose kyla vis daugiau abejonių, ar tarp jų irgi nėra, perfrazuojant prezidentą, labiau antilopių nei tinkamų į tokias pareigas.
Jei, kaip siūlė europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, mūsų parlamente skiriant ministrus procedūra būtų kaip Europos, tai vyktų klausymai, kandidatai viešai atsakytų į parlamentarų klausimus, o paskui sulauktų verdikto, ar tinka siūlomoms pareigoms, toli gražu ne visi būtų įveikę tokį filtrą. Gal ir partijos gėdytųsi siūlyti netinkamas kandidatūras.
Dabar, nors paskirtieji ministrai egzaminuojami Seimo frakcijose, net gavę prastą pažymį portfelį gaus, nes balsuojama ne už atskiras personalijas, o už visus iš karto, tiksliau, už Vyriausybės programą. Rezultatas iš anksto lengvai nuspėjamas: valdančioji dauguma – „už“, opozicija – „prieš“, tačiau žodis „dauguma“ ir reiškia, kas nusvers. Tad frakcijų egzaminas ministrams tik atskleidžia, kokio kompetencijos lygio asmuo strateguos vieną ar kitą sritį. Dideliam optimizmui pagrindo nėra.
„Daugelį naujų ministrų vertinu kaip žemos kompetencijos. Stebuklų nebūna: patirtis suformuoja tam tikrą išmintį ir gebėjimus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pirmos kadencijos parlamentaras negali tapti net komiteto pirmininku, nes jam dar reikia įgyti patirties“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ekspremjeras Algirdas Butkevičius.
Stebuklų nebūna – patirtis suformuoja tam tikrą išmintį ir gebėjimus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pirmos kadencijos parlamentaras negali tapti net komiteto pirmininku, nes jam dar reikia įgyti patirties.
Regionų lygio per maža
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūno Mindaugo Lingės, kai kurie būsimi ministrai daugiau žinomi kaip turintys politinės patirties savivaldoje. Gal ta kompetencijų dalis bus svarbi, tačiau, pasak jo, po susitikimų komitetuose ir frakcijose kyla abejonių, ar to pajėgumo užtenka eiti pareigas nacionalinėje vykdomojoje valdžioje.
Pavyzdžiui, M. Lingės vertinimu, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Jūratė Zailskienė daug ko jai patikimoje srityje nežino, į daugelį klausimų jos atsakymų neįmanoma gauti. Ji Seime – pirma kadencija, dar neturi nė metų patirties, tiesa, ji – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė. Iki tol ji dirbo Prienų rajono vicemere, savivaldybės administracijos direktore, o pagal išsilavinimą – istorikė.
A. Butkevičius taip pat neslepia nusivylęs būsimos ministrės kompetencija. „Einant į susitikimą su frakcija reikėtų bent jau sužinoti, koks yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, išmanyti socialinio modelio formulę. Paklausi, kaip indeksuos pensijas, o ministrė neatskiria, ar iš rezervo, ar iš augančių viršplaninių metinių pajamų einamaisiais metais. Matyti, kad ji neturi žinių ir tik kartoja populistinius pasakymus: „indeksuosime“, „didinsime“. Tačiau pirmiausia reikia žinoti, ar turi tvarių pajamų“, – vertina A. Butkevičius.
J. Zailskienei opozicinėse frakcijose priminta, kad ji teikė Seimui projektą dėl čekutininkų reabilitavimo. Demokratai klausė: ar jos indėlis bandant legitimizuoti čekutininkus yra signalas piktnaudžiaujantiems socialinėmis išmokomis, kad ir jie gali tikėtis tokio pat atlaidumo ir bus atleisti nuo atsakomybės. „Klausimas neetiškas. Čia nieko bendra“, – įsižeidė J. Zailskienė. Tačiau, atkirto Saulius Skvernelis, ir tie, ir tie yra valstybės lėšų grobstytojai.
Paskirtoji kultūros ministrė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė – taip pat Seimo debiutantė, atėjusi iš savivaldos, – ji buvo Joniškio rajono vicemerė.
Socialinio darbo ir edukologijos magistro diplomus turinčiai politikei Seime buvo patikėtas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko postas.
„Jei galima, pajuokaučiau, kad kultūros labiausiai trūksta Seime“, – savo darbų pristatymą pradėjo būsima kultūros ministrė ir pabrėžė, kad norėtų, jog čia visi būtų kuo kultūringesni ir draugiškesni. Kultūros bendruomenė jai turbūt turi kur kas didesnių lūkesčių.
„V. Aleknavičienė daugiau kalbėjo rajono Kultūros skyriaus vedėjo lygiu. Šiuo lygiu ji puikiai išmano, tačiau ji arba nesupranta, arba nesigilina, kad kultūrinis gyvenimas tuo nesibaigia. Yra organizacijų šalia Kultūros ministerijos, o kultūros žmonės yra intelektualai, turintys tvirtas pozicijas. Gerų santykių su jais palaikymas yra labai svarbu ir, matau, čia bus sudėtinga“, – prognozuoja A. Butkevičius.
Politika pirmiau nei teisė
Dar viena Seimo narė, kuriai paruoštas ministrės portfelis, – naujųjų valdančiosios koalicijos partnerių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguota Rita Tamašunienė. Ji – nepalyginamos patirties nei kitos dvi dar naujokės ir parlamente, ir Vyriausybėje: Seime – ketvirtą kadenciją, buvo vidaus reikalų ministrė.
Tačiau dabar ji pasirinkta kuruoti teisingumo sritį.
M. Lingei per jos susitikimą su TS-LKD frakcija susidarė įspūdis, kad ministrė prioritetą labiau teiktų politiniams, o ne teisiniams argumentams. Kalbėdama apie partnerystės instituto įteisinimą premjerė formuluoja lūkestį Teisingumo ministerijai parengti projektą taip, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau ministrė sakė, kad, jos manymu, užtektų balsavimo dėl tų projektų, kurie yra Seime, o ji pati pasisako už artimo ryšio įstatymo reguliavimą.
„Iš KT sprendimo matyti, kad tai taip pat būtų laikoma antikonstituciniu reguliavimu. Jei, žinodama, kad tai nebus suderinama su teisinėmis normomis, R. Tamašunienė užima tokią asmeninę politinę poziciją, tai kelia klausimų dėl jos galimybių objektyviai žiūrėti į teisingumo srities reguliavimo klausimus ir eiti teisingumo ministro pareigas“, – mano M. Lingė.
Konservatorius ne itin maloniai nustebino ir būsimos teisingumo ministrės požiūris dėl buvusio kardinolo Henriko Gulbinowicziaus. Vatikano sprendimu jis buvo nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir dvasininkų padarytų pedofilijos nusikaltimų slėpimą, tačiau, pasak M. Lingės, būsimai ministrei tai įspūdžio nepadarė, ji netgi vertino Vatikano sprendimus kaip nevienareikšmius. „Jei po tyrimo prieita prie tokių išvadų, tokiais sprendimais nepasitikėti ir bandyti politizuoti, ginti tai, kad jis tebėra Vilniaus rajono garbės pilietis, jo vardu pavadintos šio rajono gatvės, neatrodo teisinga“, – mano M. Lingė.
Tačiau konservatoriams racionalus atrodo būsimos ministrės požiūris į arbitražo bylas. Jos pirmtako siekius Teisingumo ministerijai perimti atstovavimą Lietuvai didelėse ir svarbiose bylose šalies ir tarptautiniuose teismuose STT vertino kritiškai ir įtarė, kad taip siekiama spręsti siauros grupės interesus. Žinant visus koalicijoje esančius interesus dėl tranzito iš Baltarusijos atnaujinimo, konservatoriams kėlė nerimą bandymas perimti arbitražo kontrolę į teisingumo ministro, kuris tuo metu buvo deleguotas „Nemuno aušros“, rankas.
Pasak M. Lingės, būsima ministrė sakė, kad jei Teisingumo ministerija ir perimtų arbitražo bylų nagrinėjimą, tai nebent naujų, o tai rodo, kad ministrė renkasi spręsti reguliavimo klausimus, o ne bandyti išspręsti konkrečių arbitražo bylų valdymą.
Viceministrai sritį išmano
Šiuo metu jau dirbančių ministerijose būsimų ministrų kompetencija didelių abejonių parlamentarams nekelia.
M. Lingės vertinimu, gana gerą įspūdį paliko kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas: „Jį jau žinome kaip ligšiolinį viceministrą, matyti, kad ir puiki kompetencija, į klausimus buvo atsakoma išsamiai, pristatant ir požiūrį, ir adekvatų situacijos vertinimą. Jis atsakingai žiūri į biudžeto ir finansinės drausmės klausimus, besąlygiškai nežada šimtaprocentinių garantijų pateiktiems nerealiems Vyriausybės tikslams, kurie gal nepagrįsti biudžeto pajamomis. Teigiamą įspūdį palieka ir tai, kad tikrai nėra tokio entuziazmo dėl lengvatų plėtros, kaip galbūt iš jo norėtų kai kurie koalicijos partneriai.“
Tačiau, pasak M. Lingės, kaip seksis ministrui, atsiskleis, kai jis susidurs su tiesioginiu koalicijos partnerių spaudimu priimant realius sprendimus ir teks rinktis, ar saugoti jo minimą finansinę drausmę. Pavyzdžiui, dėl grynųjų pinigų ribos didinimo, atrodo, kandidatas turi kitokią nuomonę, nei įrašyta Vyriausybės programoje, tačiau gali būti priverstas vykdyti koalicijos lūkesčius, nors tai gali auginti šešėlį.
A. Butkevičius paskirtąjį finansų ministrą vertina taip: „Nėra finansų srityje žalias, suprantantis, bet labai atsargus, kad neprisikalbėtų per daug ir po kurio laiko nereikėtų už tai atsakyti. Pavyzdžiui, nekalbėjo apie viešųjų investicijų vaidmenį Lietuvoje, ypač panaudojant ES lėšas, kad sustiprintų mūsų ekonomiką, pramonę, o augimas dabar mažesnis nei ES vidurkis. Nė žodžio neišgirdau, kokiomis priemonėmis spręsime problemą dėl darbo sąnaudų, kurios pagal Europos Komisijos pateiktą dokumentą per trejus metus Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių.“
A. Butkevičiaus vertinimu, dar viena ministro silpnoji vieta – jis patenkintas, kad, kai iš antrosios pakopos pensijų fondų žmonės galės atsiimti pinigus, bus paskatintas vidaus vartojimas. „Tačiau pas mus vidaus vartojimas ir taip yra aukštas ir dėl to kyla kainos, o jei į rinką įmesime daug papildomų pinigų, infliacija dar kils. Mūsų šalis ir taip jau tapo brangi, tačiau prekių eksportas mažėja“, – primena A. Butkevičius.
M. Lingės vertinimu, paskirtojo susisiekimo ministro, ligšiolinio viceministro Juro Taminsko ankstesnė patirtis šioje ministerijoje jaučiama, nors ji nėra susisiekimo sektoriaus, jis dirbo teisinį darbą. „Atsakydamas į klausimus vengia išsamių atsakymų, nelenda į detales, labiau apsiriboja lakoniškai atsargiomis frazėmis, bet nepaliko nekompetentingo asmens įspūdžio“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas.
Pasak jo, klausimas gal tik dėl vienos iš J. Taminsko kuruotų sričių – įgyvendinant mažųjų laivų techninės apžiūros perdavimą privatininkams. STT pateikė labai griežtą įvertinimą, kad sąlygos yra palankios korupcijai. Be to, reforma netenkino ir žmonių, kurie susiduria su šia paslauga, nes ši pabrango dešimt kartų. „Tai tam tikras signalas, kaip seksis sklandžiai organizuoti kitų svarbių projektų susisiekimo srityje įgyvendinimą, jei šis projektas nebuvo sukontroliuotas ir nebuvo įvykdyta tinkama priežiūra“, – įspėja M. Lingė.
Susisiekimo ministro kalbų „Vardan Lietuvos“ frakcijoje leitmotyvas, pasak A. Butkevičiaus, buvo toks: jei pinigų bus, finansavimą padidins, tad ir darbai bus daromi. Tačiau jis jau skaičiuoja, kad gausime pinigų iš „e. tollingo“, kelių apmokestinimo sistemos, tačiau ji dar neveikia.
„Nemuno aušros“ į žemės ūkio ministrus deleguotas dabartinis viceministras Andrius Palionis, A. Butkevičiaus vertinimu, iš naujokų atrodė geriausiai, parodė tam tikrą kompetenciją.
A. Palionį parlamentarai pažįsta ir kaip buvusį kolegą Seime, jis buvęs šios srities ministras. M. Lingė džiaugiasi, kad ir iš ūkininkų bendruomenės taip pat girdėti pozityvių vertinimų, o ministro dalykinis pasirengimas nekelia klausimų.
„Tačiau jis deleguotas „Nemuno aušros“, todėl žiūrime su didesniu dėmesiu, ypač kai buvęs ministras suteikė informacijos, kad R. Žemaitaitis siūlė į ministerijos struktūras įdarbinti prastos reputacijos asmenis. Tie interesai, ko gero, niekur toli nedingę“, – sako M. Lingė.
Įtarimai dėl skaidrumo
Vienas būsimasis ministras parlamentarų egzaminuotas ne iš jam norimos patikėti srities, o dėl šešėlį jo reputacijai metančių jo gyvenimo faktų ar įtarimų.
Susitikimuose su LVŽS į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovus deleguotu Edvinu Grikšu, šiuo metu vadovaujančiu šios ministerijos Inovacijų politikos grupei, pokalbiai daugiausia sukosi ne apie jo būsimą darbą, o ar jis atitinka nepriekaištingos reputacijos standartą. Net prezidentui prieš apsisprendžiant prireikė antro susitikimo su juo, bet taip pat ne dėl jo kompetencijos.
Pasak M. Lingės, kelia klausimų E. Grikšo negebėjimas pagrįsti pajamas, už kurias įsigijo būstą. Konservatoriai buvo kruopščiai išanalizavę, kokias sumas deklaravo jis ir medicinos sektoriuje dirbanti jo sutuoktinė, kokios nekilnojamojo turto kainos prestižiniuose Vilniaus mikrorajonuose. Jie konstatavo, kad kitoms jaunoms šeimoms, kurios gyvena tik iš atlyginimų viešajame sektoriuje, per dvejus metus susitaupyti 100 tūkst. eurų neišeina ir be paskolų, dovanų ir kitokių pajamų šaltinių įsigyti tokį brangų būstą neįmanoma.
Būsimasis ministras ironizuodamas siūlėsi pakviesti konservatorius į svečius, tik visi netilptų, nes butas nedidelis. Nors tikino, kad už jį didžioji dalis pinigų pervesta per banką, tačiau nesutiko paviešinti tai įrodančių dokumentų.
„Tai neatrodo atvira ir skaidru, nors tai ne mažiau nei kompetencija svarbūs kriterijai skiriant asmenį į tokias pareigas. Tačiau tai atsakomybė tų politikų, kurie apsisprendė jį skirti ministru“, – įsitikinęs M. Lingė.
Be to, pasak jo, sklinda istorijos apie kontrabandinių prekių realizavimo istorijas, kurios E. Grikšui meta tam tikrų šešėlių. Jis TS-LKD frakcijoje kategoriškai tai paneigė, tačiau dalyvaudamas ankstesniame susitikime apsiribojo išvedžiojimais.
A. Butkevičius sako, kad ir Demokratų frakcijoje pokalbis su E. Grikšu sukosi daugiau apie tam tikrus galimus pažeidimus, kuriuos jo tėvai sukėlė su galimai kontrabandinėmis prekėmis.
„Kalbant, ar E. Grikšas turi informacijos, žinių, susijusių su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tai turi, jis susipažinęs su inovacijų, investicijų pritraukimo klausimais. Nors ir neišryškino svarbaus dalyko, kad Lietuvai reikia didinti konkurencingumą, produktyvumą. Labai norėjosi išgirsti, kokiais keliais tai bus daroma“, – vertina A. Butkevičius.
Vyriausybei vadovavęs A. Butkevičius sako, kad į savo ministrų kabinetą pagal kompetenciją imtų nebent A. Palionį, gal J. Taminską, K. Vaitiekūną vertintų šimtabalėje sistemoje kokiais 70.
Galiausiai, kaip buvęs premjeras vertina būsimos premjerės tinkamumą postui? „Jai bus sunku. Kol kas man kyla labai daug klausimų dėl jos kompetencijos ekonomikos ir netgi socialinės politikos klausimais“, – sako A. Butkevičius.
Naujausi komentarai