Kol kas svarstymas baigėsi be rezultatų, tačiau pateikti du galimi komisijos narių sąrašai, dar neaišku ar savo atstovus deleguos opozicija, kuri apskritai priešinasi komisijos sudarymui. O štai vyriausybė buvo apsukresnė. Ministrų kabinetas panaikino savo nutarimą dėl kurortinių vietovių apsaugos zonų, nors Konstitucinis Teismas po prezidentės kreipimosi svarstys ar jis atitinka Konstituciją. Tas panaikinimas lyg ir leistų galvoti, kad nutarimas, kuris iškėlė ir Vijūnėlės skandalą, prieštaravo Konstitucijai, bet tai nuspręsti gali tik Konstitucinis Teismas. „Savaitės“ žurnalistų šaltinių žiniomis sprendimo galima laukti vidurvasarį.

Seime skinasi kelią laikinoji tyrimo komisija, kuri turėtų ištirti galimą manipuliavimą žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kas turėtų tapti komisijos nariais, pasiūlė Valdas Vasiliauskas iš Petras Gražulis iš „Tvarkos ir teisingumo“. Tiesa, abu variantai beveik nesiskiria.

Valdas Vasiliauskas siūlo save ir dar septynis parlamentarus: kartu su V. Vasiliausku „Drąsos kelio“ sąraše į Seimą išrinktą Aureliją Stancikienę, Zbignevą Jedinskį iš Lenkų rinkimų akcijos, socialdemokratus Dainių Petrošių, Artūrą Skardžių ir Eduardą Šablinską bei Valdą Skarbalių ir Gediminą Jakavonį iš Darbo partijos. Pastarąjį Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Petras Gražulis siūlo keisti kitu Darbo partijos atstovu Gintaru Tamošiūnu.

Šio tyrimo iniciatoriai neslepia, kad pagrindinė laikinosios komisijos misija – surinkti argumentus, kurie sudarytų prielaidas Seimui apsispręsti dėl dar vienos, jau prezidentės apkaltai skirtos, komisijos.

Visai neatmestina, kad šita komisija – valdančiųjų atsakas į prezidentės veiksmus, susijusius su Vijūnėlės dvaro istorija, o tiksliau – jos kreipimasis į KT, ar vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų neprieštarauja Konstitucijai. Vyriausybė jau ėmėsi skubių veiksmų, tarsi siekdama išvengti Konstitucinio Teismo nuosprendžio – pirmadienį atšaukė savo pačios pernai priimtą nutarimą Nr.1025, kuriuo panaikintas kito vyriausybės nutarimo Nr.343 XVI skirsnis. Pastarajame buvo įtvirtintos kurortinių vietovių apsaugos zonos.

„Paaiškėjo, kad tuo buvo suinteresuotas Druskininkų meras, Druskininkų savivaldybė, todėl ir kilo toks ažiotažas. Sutarėme, kad atšaukiame ir pažiūrėsime kas tada bus“, – aiškino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Vyriausybė panaikino skandalingąjį savo nutarimą, ignoruodama jau prasidėjusį dėl jo procesą Konstituciniame Teisme. Kovą dėl šio vyriausybės nutarimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, Konstitucinio Teismo pirmininkas pranešė, kad Vyriausybės nutarimo Nr.1025 galiojimas sustabdytas.

Iškart po to, paskelbtose Teisingumo ministerijos išvadose, kurias pasirašė teisingumo ministras Juozas Bernatonis, teigiama, kad vyriausybė negali Konstitucinio Teismo sprendimu sustabdyto teisės akto keisti, papildyti ar panaikinti iki nuosprendžio paskelbimo. Tą patį pasakė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Labai panašiai pasisakė ir Nacionalinė žemės tarnyba, Savivaldybių ir Miško savininkų asociacijos. Į visų jų išvadas vyriausybė, taip išeitų, neatsižvelgė.

Pernai dėl skandalingojo vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybių STT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama, kad jo priėmimui galėjo būti daromas neteisėtas poveikis. Iš paviešintų pokalbių paaiškėjo, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ne kartą skambino Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, aplinkos ministrui K.Trečiokui – prašė skubinti šio nutarimo priėmimą, nes kurortinių apsaugos zonų panaikinimas galėjo padėti įteisinti Druskininkuose prie Vijūnėlės tvenkinio statomą „dvarą“, kurio statybai leidimus buvo išdavusi Druskininkų savivaldybė, ir dėl to jau buvo prasidėję teismai. Prokuratūra teisme iki šiol siekia statybą pripažinti neteisėta. Prezidentė savo pareiškime Konstituciniam Teismui nurodo, kad Vyriausybė ginčijamą nutarimą priėmė per kelias valandas nuo šio dokumento projekto paskelbimo Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai įvyko pernai rugsėjo 23-ąją, vos ne teismo nuosprendžio priėmimo dėl Vijūnėlės „dvaro“ statybų teisėtumo išvakarėse.

Premjeras ginasi: kai vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų apsaugos buvo priimtas, jis net neįtaręs, kad tai gali būti susiję su Vijūnėlės dvaru. Premjeras ginasi apie teismą sužinojęs tik po Vyriausybės posėdžio. Tačiau paviešinti pokalbiai išdavė, kad Druskininkų meras skambino A. Butkevičiui ir prašė greičiau priimti nutarimą dėl kurortinių zonų apsaugos panaikinimo.

„Kad tai gali būti susiję su Vijūnėlės dvaru, man nebuvo pasakyta. Tada aš pasakiau: „Kol nesibaigs teismo procesas, aš šio nutarimo projekto nepasirašysiu“, – laidoje „Dėmesio centre“ kovo mėnesio pradžioje sakė A. Butkevičius.

Seimo Antikorupcijos komisijos, tyrusios vadinamojo Vijūnėlės „dvaro“ istoriją, pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad, šią savaitę panaikinusi savo nutarimą, Vyriausybė pripažįsta, pasidavusi „vijūnėlių“ pagundoms ir patekusi į keblią padėtį

„Tai, kad dabar vyriausybė taiso savo klaidas, prieš tai laužiusi ietis ir visaip gynusi savo neteisėtus sprendimus rodo, kad teisinėje valstybėje yra svertai“, – kalbėjo Vitalijus Gailius.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad Konstitucinis Teismas turi įstatymu numatytą teisę nutraukti tyrimą, jei ginčytinas teisės aktas panaikintas. Tačiau, anot profesoriaus, panaikindama savo nutarimą, vyriausybė nepanaikino abejonių dėl savo – dabar jau buvusio – sprendimo teisėtumo.

„Vyriausybės nutarimo panaikinimas gali būti vertinamas kaip bandymas neleisti Konstituciniam Teismui pabaigti nagrinėti bylą. Tik Konstitucinis Teismas gali atsakyti ar vyriausybė pažeidė Konstituciją ar ne. Ir matant Vyriausybės nutarimo aplinkybes, ypatingą skubotumą, norą užbėgti sprendimui už akių – mes matome, kad šitas ginčas iš teisinio ginčo virsta į politinį ginčą ir Konstitucinis Teismas konstatuodamas, jeigu jis konstatuos, kad vyriausybė pažeidė Konstituciją, kartu netiesiogiai pasako, kad grupiniai, partiniai, kitokie interesai kartais vyriausybėje ima viršų. Ne valstybės, ne visuomenės interesai“, – teigė teisės profesorius V. Sinkevičius.