Apie tai kalbėjo politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

– Čia reikia žiūrėti pagrindinėse valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Tos nuosaikios centrinės partijos labai silpnai pasirodė. Prancūzijoje Marine Le Pen partija laimėjo beveik tris kartus daugiau nei Emanuelio Makrono partija. Tai jau šaukia naujus parlamento rinkimus. Vokietijoje Olafas Scholzas baigė trečioje vietoje, nes ta radikali „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko daugiau balsų. Italijoje daugiausiai balsų surinko „Italijos broliai“, vadovaujama Giorgios Meloni. Belgijos premjeras irgi atsistatydino, jų partija laimėjo mažiau negu 7 proc. Nuosaikioms partijoms čia – smarkūs smūgiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje, Vengrijoje, tai tikrai tos nuosaikios partijos labai stipriai pasirodė. Lenkijos Donaldo Tusko pilietinė koalicija laimėjo 38 proc. Švedijoje demokratų partija, kuri yra nusistačiusi prieš imigrantus susilpnėjo – tik ketvirta vieta. Net ir Vengrijoje „Fidesz“ ir Viktoras Orbanas pirmą kartą nuo 2004 metų laimėjo mažiau negu 50 proc. balsų.

Negali žiūrėti, kad rezultatai geri. Gali žiūrėti, kad rezultatai truputį jaudinantys. Apskritai, sustiprėjo dešinieji, bet mažiau negu buvo manyta ir vis tiek ta centrinė liaudies partija išlaikė tokią savo poziciją, nors žalieji susilpnėjo.

– Ar seksis nacionalistams, kurie turės dabar daugiau vietų nei, kad turėjo naujajame Europos Parlamente (EP) susivienyti, padaryti kažkokią koaliciją? Juk jie, iš principo, kalba apie panašius dalykus, bet taip pat ir kiekvienas gina savo nacionalinius. Gali būti labai sunku. Ar ne?

– Ne, aš neįsivaizduoju. Vis dėl to, čia yra kovingai nusiteikusios partijos – dvi skirtingos koalicijos. Jeigu susivienytų, jie turėtų apie 140 balsų. Mažiau negu pagrindinė partija. Jie vis tiek liks mažuma. Aš manau, kad poveikis toks, kad jie stipriau pasirodo ir kitos partijos bus linkusios judėti artyn jų pozicijų, kad atimtų dalį jų rinkėjų vietiniuose nacionaliniuose rinkimuose.

– Pakalbėkime apie E. Macroną. Kaip jis gali pasitikrinti savo populiarumą?

– Čia nežinau, ar reikia būtinai pasitikrint, bet vis tiek Prancūzijoje EP rinkimuose M. Le Pen partija pasirodo gerai antrajame ture, pirmajame ture žiauriai pralaimi. Aš manau, kad E. Macronas šiuos rinkimus organizuoja vildamasis, kad žmonės turės rinktis, aiškiai pasisakyti vietos rinkimuose dėl M. Le Pen partijos. Jie to nedarys. Ir, kitaip sakant, pergalė, kur M. Le Pen laimėjo EP rinkimuose, tai nebus pakartota vietiniuose rinkimuose. Bet kiek jį palaikys rinkėjai, neaišku.

– Bet vis tiek, čia yra tam tikras politinis lošimas?

– Aš manau, kad racionalus žingsnis. Po šitokio pralaimėjimo jis negali sėdėti ir nieko nedaryti. Ir jeigu per ateinančius parlamento rinkimus vėl gerokai silpniau pasirodytų M. Le Pen partija, tai tada būtų sugrąžinta šiokia tokia pusiausvyra. Pati M. Le Pen būtų stipresnė. Vis dėl to, jis yra tas žmogus, kuris pastaruoju metu yra aktyviausias Europos Sąjungos (ES) politikas. Po tokio pralaimėjimo vadovaujantį vaidmenį užimti beveik neįmanoma. Jeigu vėl per rinkimus sustiprėtų, galėtų tą Europą išjudinti ir tęsti savo politiką. Ir dabar O. Scholzas, kuris irgi silpnai pasirodė, gali jausti didesnį reikalą bendrauti ir mėginti ką nors daryti. Didžiose valstybėse rezultatai yra neigiami, kitose Šiaurės valstybėse yra teigiami.

– Kokia bus Europos politika? Ypač tais klausimais, kurie yra aktualūs Lietuvoje ir kitose Vidurio Rytų Europos valstybėse? Saugumas, kova prieš Rusiją, kova prieš Rusijos propagandą ir priklausomybę nuo Rusijos energetikos – kaip atrodys šie klausimai Briuselyje?

– Nemanau, kad politika Ukrainos atžvilgiu smarkiai nepasikeis. Gal po dvejų trejų metų, jei nėra jokių rezultatų, tai žmonės pavargs. Dabar nebus didesnių pokyčių. Yra kiti klausimai. Lig šiol ES organizacija – šalių vienetas, kuris labiausiai kovojo su klimato kaita. Ar ji toliau tai darys? Ar vis tiek anglies dioksidų mažinimo ambicijos išliks? Ūkininkai ir kiti reikalauja pokyčių. Ir žmonės reikalauja pokyčių. Kai Vokietijoje bandė įvesti šilumos siurblius, visi protestavo.

Toks klasikinis pavyzdys, kai 15min.lt turėjo Lietuvos prezidento rinkimų debatus, tai buvo klausiama Lietuvos kandidatų: kada jie paskutinį kartą važiavo viešuoju transportu? Ir tik vienas iš jų normaliai važiuoja viešuoju transportu. Tai čia yra tas klausimas.

Ir dar klausimas apie pasaulio prekybos organizaciją. Amerika ir Kinija jau dabar paėmusi kraštutines protekcionistines pozicijas. Europa beveik vienintelis blokas, kuris dabar bando dar užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijų (PPO) nurodymų būtų laikomasi. Šitoj vietoj – trys svarbiausi klausimai.

– Ursula von der Leyen, ar ji bus dar kartą Europos Komisijos (EK) pirmininke?

– Manoma, kad taip. Anksčiau, prieš rinkimus, žmonės manė, kad jos partija surinks mažiau ir ji netgi turės paflirtuoti ir gauti paramą iš Italijos Džordža Meloni. Tik kas būtų? Būtų socialistus ir žaliuosius suerzinus. Dabar – pakankamai balsų, jai nereikės flirtuoti su D. Meloni. Balsavimai yra slapti, nors teoriškai ją remiančios partijos turėtų turėti pakankamai balsų.

Praeitą kartą, prieš penkerius metus, kadangi deputatai balsuoja slaptai, tai ne visi ją myli. Jai vos vos pasisekė laimėti. Aš manau, kad ir šį kartą nubyrės balsų, bet ji bus išrinkta.