– Pirmiausiai, daugiausia dėmesio buvo skiriama vidaus politikai, problemoms, susijusioms su infliacija, ekonomika ir migracija. Užsienio politikai daug dėmesio neskirta, buvo tik pavienių pareiškimų – kai kurie galėjo kelti nerimą, kitiems jie galėjo atrodyti priimtini. Vis dėlto dabar Europoje išaušo naujas rytas. Reikia kantriai tęsti darbus, todėl skelbti pavojaus signalų visiškai nėra prasmės – tiesiog reikia sutelkti dėmesį į savo darbus, išlaikyti bendradarbiavimą su amerikiečiais ir įvykdyti abipusius įsipareigojimus – ar tai būtų NATO, ar krizinių situacijų sprendimo scenarijai. Šiuo metu aštri retorika, tikėtina, sumažės, nors per daug paprastos situacijos irgi tikėtis nereikėtų. Dar pridurčiau, kad nusivylimas nėra profesionalumo požymis – reikia priimti iššūkius tokius, kokie jie yra, ir kantriai dirbti.

– Ar gali būti kažkokių konkrečių pokyčių dėl Lietuvos?

– Pirmiausiai, žinoma, svarbu žvelgti globaliai. Pokyčiai gali atsirasti, žinant buvusios Donaldo Trumpo komandos veiksmus. Jie kėlė iššūkių tarptautinei prekybai, klimatui, NATO ir reikalavo skirti tinkamas lėšas gynybai. Šie iššūkiai aktualūs ir mūsų sąjungininkams. Lietuva skiria virš 3 proc. gynybai, parodėme savo nuoseklumą ir, manau, kad mūsų veikla turėtų atitikti ir universalius interesus. Tikime amerikiečiais kaip savo strateginiais partneriais ir tikimės, kad ši partnerystė tęsis toliau. Žinant, kad JAV turi savo pajėgumus, nors ne itin gausius, tačiau faktas, kad jų pajėgos nuolat dislokuotos Lietuvoje, taip pat Lenkijoje, yra svarbus mūsų nacionalinis strateginis interesas. Reikėtų tikėtis, kad tai tęsis ir ateityje. Įtampos su kitais sąjungininkais, žinoma, gali turėti įtakos, tačiau mes neturėtume gilinti skirtumų, skiriančių transatlantinę erdvę, turėtume siekti, kad ši strateginė partnerystė išliktų, nes ji svarbi ne tik Europai ar Atlanto saugumui, bet ir pasaulinei tvarkai, kuri susiduria su dideliais iššūkiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie Ukrainą, po šių rinkimų Kyjivui tikriausiai turėtų būti šiek tiek neramu?

– Matysime, kas bus D. Trumpo komandoje. Minėta keletas pavardžių, kai kuriuos iš jų gerai žinome kaip nuoseklius Ukrainos rėmėjus, tačiau situacija priklausys nuo daugybės veiksnių. Prezidentas D. Trumpas nemėgsta būti pralaimėtojų pusėje ar būti tarp tų, kuriems nepasisekė. Manau, kad Rusijos sėkmė Ukrainoje vargiai atitiktų Amerikos interesus, žvelgiant globaliai, nes yra ir kitų interesų, tokių kaip įtampos su Kinija ar Taivano klausimai. Svarbu ir tai, kad JAV prezidento vaidmuo neapsiriboja vien retorika, o institucinis atminties ir Respublikonų partijos požiūris taip pat turi įtakos. Kaip atrodys naujosios administracijos atsakingi pareigūnai, tarkime, Valstybės ar Gynybos departamentuose, paaiškės ne iš karto, tam prireiks laiko, tačiau tada pamatysime, kokia kryptimi judama. D. Trumpas yra sandėrių žmogus, kaip pats deklaruoja – ar tai būtų verslas, ar politika. Jis žada greitai išspręsti šią krizę, kaip ją vadina, nors greičiausiai tai nebus taip paprasta. Vis dėlto jis imsis veiksmų siekdamas išlikti laimėtojų pusėje.

– Kiti pasaulio karštieji taškai, tokie kaip karas Artimuosiuose Rytuose, kelia didelį pavojų, kad gali įvykti rimtas konfliktas tarp Irano ir Izraelio. Koks būtų respublikonų požiūris čia?

– Atvirai sakant, Izraelis tikrai laukė D. Trumpo administracijos, jie to neslėpė ir buvo nusivylęs Joe Bideno administracijos veikla. Reikėtų paminėti, kad kai kuriose valstijose balsuojant taip pat buvo pastebėta, jog arabai balsavo prieš demokratus, nusivylę dabartinės administracijos politika Artimųjų Rytų krizės atžvilgiu. Tai sudėtinga situacija, bet galima tikėtis, kad D. Trumpas ir toliau rems dabartinį Izraelio premjerą ir bendrą Izraelio poziciją be jokių abejonių. Šioje srityje greičiausiai matysime dar daugiau paramos Izraeliui.

– Galbūt Taivanas po šių rinkimų taip pat galėtų lengviau atsikvėpti, nes, žinant D. Trumpo požiūrį į Kiniją, Taivanas turėtų jaustis turintis stiprų JAV užnugarį?

– Nors visiškai atsipalaiduoti Taivanas negalės, ši situacija yra tam tikra paskata. Taivano rėmimas neabejotinai bus vienas iš JAV prioritetų. Azijos regionas ir įtampos su Kinija, kaip tradiciškai būdinga visoms JAV administracijoms, Amerikai yra svarbesnės nei geopolitinė padėtis Europoje. Azijos regione konkurencija ir lenktyniavimas, tiek ekonominis, tiek politinis, yra kur kas reikšmingesni. Todėl tikėtina, kad JAV politika Taivano atžvilgiu dar labiau sustiprės, kas Taivanui bus palanku.