V. Blinkevičiūtė apsimelavo

„Man Vilija ir dabar geriausia, bet aš antra Vilija nebūsiu, aš būsiu pirmas Gintautas“, – pareiškė į premjerus socialdemokratų nominuotas Gintautas Paluckas, jo tikinimu, tik iš vakaro ir pats sužinojęs apie tokį savo politinį šuolį į valstybės vadovų triumviratą.

Kai socialdemokratai jau trečią dieną po rinkimų atskleidė savo tikrąsias kortas, negali sakyti, kad tai buvo visai netikėta. Visi simptomai rodė, kad jų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nenori atsisakyti auksinės vietos Europos Parlamente (EP). Ilgai trypčiojo, kol prisipažino nenorinti kandidatuoti į prezidentes, paskui iki paskutinio tempė gumą, ar ves Socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašą į Seimą, vienmandatėje nekandidatavo, o klausimai, ar pergalės atveju prisiims atsakomybę vadovauti Vyriausybei, kaip piktinosi viename interviu, jai kėlė kraujospūdį.

Vis dėlto buvo sunku patikėti, kad galima šitaip įžūliai meluoti. Taip greitai po rinkimų rinkėjų nėra išdūrusi nė viena partija. Dar prieš porą mėnesių viešai pažadėjusi būti premjere ir taip neabejotinai nemažai žmonių suagitavusi balsuoti už socialdemokratus, gal net gerokai pakreipusi rinkimų rezultatus, 64-erių su puse V. Blinkevičiūtė staiga pasijuto tam per sena ir per silpnos sveikatos. Žinoma, premjero darbas sudėtingesnis, nei Seimo nario, tad reteoriškai galima klausti, kodėl ji atsisako ir šio mandato, o veržiasi toliau skraidyti į Briuselį ir Strasbūrą, nors kažin ar nuolatiniai skrydžiai sveika ne kokios sveikatos senjorei. Bet atsakymą nuspėti nesunku.

Beje, ji ne pirma pripažino, kad darbas EP gali būti atostogos ir dar tokios, už kurias moki ne tu, o dosniai moka tau. V. Blinkevičiūtė stojo į vieną gretą su Viktoru Uspaskichu, kuris prieš porą metų pareiškė, kad traukiasi iš aktyvios politikos, tačiau lieka EP nariu, lyg tai nebūtų politinė veikla.

V. Blinkevičiūtė neketina atsisakyti ir LSDP pirmininkės pareigų.

Nors toks ciniškas melas beprecedentis, bet tai bus ne pirmas kartas, kai, skirtingai nei įprasta Vakarų demokratijose, rinkimus laimėjusios partijos pirmininkas neina į premjerus. Taip buvo ir dviejų pastarųjų Vyriausybių atveju, bet partijų lyderiai nebuvo žadėję joms vadovauti.

V. Blinkevičiūtei išdūrus rinkėjus, potencialius koalicijos partnerius, tikėtina, nemažą dalį ir bendrapartiečių, dar tikėjusių, kad jų lyderė neapsimeluos prieš visą tautą, į premjerus be didelių diskusijų socialdemokratai išstūmė atsarginį variantą – 45-erių G. Palucką. Didelio pasirinkimo ir neturėjo – anksčiau kaip potencialus premjeras minėtas dabar jau buvęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius nuteistas vadinamojoje „čekiukų“ byloje. Štai tau ir didžiausia partija Lietuvoje – atsarginių suolelis labai jau trumpas.

Apgavikė: V. Blinkevičiūtė dar rugpjūčio pabaigoje visai tautai pažadėjo LSDP pergalės atveju imtis atsakomybės vadovauti Vyriausybei, bet pamelavo. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Pralaimėjimų karma

G. Paluckas – tik V. Blinkevičiūtės dubleris tikrąja ta žodžio prasme. V. Blinkevičiūtė dažnoje visuomenės apklausoje pasitikėjimo reitingu nusileidžia tik prezidentui Gitanui Nausėdai. Neabejojama, kad jos populiarumas smarkiai prisidėjo ir prie socialdemokratų triumfo Seimo rinkimuose, kur jie laimėjo net 52 mandatus.

G. Paluckas, atvirkščiai, niekada nekilo į apklausų viršūnes, o rinkimuose jis – tikras nelaimėlis. Kai perskaičiavus balsus paaiškėjo, kad šiemet patekti į antrą turą Utenos vienmandatėje, jam pritrūko 48 balsų, jis juokais jau svarstė, gal kitąkart kokią žvakelę bažnyčioje reikėtų uždegti. Juolab kad praėjusiuose rinkimuose toje pačioje apygardoje jam pavyko prasiveržti į finalą, tačiau jame konkurentui nusileido vos šešiais balsais.

Bet tai ne vienintelis jo pralaimėjimas rinkimuose. Į LSDP G. Paluckas įstojo 2003 m. būdamas 24-erių. Po ketverių metų pirmą kartą kandidatavo savivaldos rinkimuose, tačiau nesėkmingai.

2015-aisiais Vilniaus miesto tarybos mandatą pagaliau laimėjo, tačiau varžantis dėl mero posto jį parėmė vos 3,7 proc. ir jis liko septintas. 2019 m., nors didžiojoje Lietuvos dalyje LSDP pasirodė gerai, G. Palucko vedami socialdemokratai Vilniaus miesto savivaldybėje liko be nieko, o jį patį meru norėjo matyti dar mažiau vilniečių, nei jam kandidatuojant pirmąkart – vos 2,6 proc., jis ir vėl tarp konkurentų liko septintas.

2016 m. Seimo rinkimuose jis negavo mandato daugiamandatėje apygardoje, nors ir buvo pakilęs į 27-ą vietą iš partijos jam skirtos vos 41-os. Fabijoniškių vienmandatėje kova taip pat buvo nesėkminga – jis liko ketvirtas. 2019 m. joje bandė laimę dar kartą varžydamasis dėl atsilaisvinusios Seimo nario vietos, bet ir vėl pralaimėjo.

Šiemet jam nepavyko laimėti mandato ir rinkimuose į EP.

G. Palucką nesėkmės rinkimuose persekioja ne tik asmeniškai: jam vadovaujant LSDP patyrė triuškinamų pralaimėjimų ir kai jo vedamas sąrašas Vilniuje 2019 m. liko be mandatų, ir 2020-ųjų Seimo rinkimuose, kuriuose išrinkta vos trylika socialdemokratų.

Pats G. Paluckas su partijos sąrašu pagaliau tapo parlamentaru. Tačiau vos patekęs į Seimą jis pralaimėjo LSDP frakcijos seniūno rinkimuose, negavo ir Seimo vicepirmininko posto.

Pirmininkavo dukart

Bendrapartiečiai G. Paluckui palankesni nei vilniečiai ar uteniškiai. Jie jį savo pirmininku išrinko dukart.

G. Paluckas yra socialdemokratas net ilgiau nei V. Blinkevičiūtė. Beje, jis politinę veiklą pradėjo nuo jaunųjų konservatorių, o V. Blinkevičiūtė buvo socialliberalė.

Beje, G. Paluckas yra socialdemokratas ilgiau nei V. Blinkevičiūtė: juo tapo 2003-iaisiais, o V. Blinkevičiūtė – 2006-aisiais. Tiesa, pirmiausia G. Paluckas buvo jaunasis konservatorius. O V. Blinkevičiūtė iki tapdama socialdemokrate šešerius metus buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) narė, 2004 m. buvo jų kandidatė prezidento rinkimuose. Tais pačiais metais į Seimą socialdemokratai ir socialliberalai ėjo koaliciniu sąrašu, tačiau po poros metų bičiulystė žlugo, socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų, Naujoji sąjunga pasitraukė iš valdančiosios daugumos ir atšaukė savo atstovus iš postų Vyriausybėje ir Seime. Tačiau anuomet socialliberalė V. Blinkevičiūtė posto palikti nenorėjo. Tad tapo socialdemokrate.

LSDP pirmininku G. Paluckas pirmąkart išrinktas 2017-aisiais, kai po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų 2016 m. atsistatydino anuometis jų vedlys Algirdas Butkevičius. Dėl posto varžėsi du jaunesnės kartos bendrapartiečiai – anuomet 37-erių Vilniaus vicemeras G. Paluckas ir 32-ejų ūkio ministras M. Sinkevičius. Laimėjęs G. Paluckas paragino nupūsti dulkes nuo rožių socialdemokratų atlapuose – grįžti prie tikrosios socialdemokratijos vertybių, prie ekonominės ir socialinės kairiosios politikos, atsinaujinti, tapti modernia, skaidria ir stipria kairiąja politine jėga. 2019-aisiais G.Paluckas partijos pirmininko rinkimus triuškinamai laimėjo prieš jos veteraną Algirdą Sysą.

Tačiau antros kadencijos pabaigos nesulaukė. G. Palucko išsikeltas tikslas išgryninti partiją, grąžinti jai tikrąjį socialdemokratiškumą iš dalies kainavo partijos skilimą – G. Palucką išrinkus LSDP pirmininku ir priėmus sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime, dalis senbuvių paliko partiją ir įkūrė naują – Socialdemokratų darbo. G. Paluckas sakė, kad jo tikslas būtent ir buvo iš LSDP išgyvendinti „bebrizmą“ – politinio veikimo būdą, kai mėginama veikti po kilimu, intrigomis, kai politika tampa privilegijuotu ir tingiu egzistavimu.

Vis dėlto populiarumo nei partijai, nei jos lyderiui tai nepridėjo. Juolab kad G. Paluckas, nelaimėjęs nei savivaldybės tarybos, nei Seimo mandatų, tuo metu neturėjo kitų politinių postų, tik LSDP pirmininko, tad buvo mažiau matomas, nei kitų partijų lyderiai. G. Paluckui pačiam tapti širdžių politiku, o kartu tempti ir partiją trukdė ir tai, kad jam trūksta patrauklios aureolės, charizmos, kurios negali išmokti – ją arba turi, arba ne.

Po to, kai LSDP 2020 m. Seimo rinkimuose pelnė mažiausiai mandatų per pastaruosius dvidešimt metų, LSDP taryba nutarė, kad jų pirmininkas nepateisino lūkesčių ir jam teko atsistatydinti.

Rinkimuose sutrypta, blaškoma ir vidinių nesutarimų varginama partija ieškojo patyrusio lyderio taikytojo. Ja ir tapo V. Blinkevičiūtė. Šiemet ji pagaliau atvedė socialdemokratus į, jos žodžiais tariant, istorinę pergalę. O pati išėjo į nacionalinės politikos pensiją.

Dėmė – teistumas

Į politinę avansceną vėl sugrąžintas G. Paluckas. Nors jis tikina tai sužinojęs tik iš vakaro prieš paskelbiant žinią, jo pavardė kaip atsarginis variantas buvo girdėti net ir iš prezidento lūpų. Susižavėjimo V. Blinkevičiūtės dubleriu nėra daug, nors visi pripažįsta, kad jis jaunas, gana energingas, turi gero politinio lyderio duomenų.

Jis laikosi savo partijos ideologinių principų, bet nėra tiek kategoriškas, kad negalėtų ieškoti kompromisų. Greičiau atvirkščiai – girdėti nuogąstavimų, kad jis per minkštas, gal turi per mažai įtaigos ir autoriteto, kad galėtų suvaldyti skirtingoms partijoms atstovausiančius Vyriausybės narius, priimtų sprendimus ir įtikintų jų reikalingumu Seimą.

G. Paluckas išsilavinęs – po mokyklos gimtajame Panevėžyje Vilniaus universitete baigęs informatiką, studijavo ir teisę. Jis moka anglų ir rusų kalbas, šiek tiek ispanų ir portugalų.

Galima sakyti, G. Paluckas – profesionalus politikas: po universiteto jis porą metų dirbo Sodroje vyr. specialistu, o nuo 2005 m. su kiek daugiau nei trejų metų pertrauka duoną valgė iš politikos ar užimamų postų vietos valdžioje. Porą metų jis buvo EP nario Justo Vinco Paleckio padėjėjas. 2007–2009 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.

Tiesa, ne tik dirbo, bet ir prisidirbo. Dėl neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso įsigyjant graužikų naikinimo paslaugas po teismų maratono 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinis verdiktas buvo toks: jis piktnaudžiavo tarnyba. Teistumas – sunkiai nuplaunama dėmė ant politiko munduro, kurią oponentai kaskart jam primena. Vis dėlto žiurkės jo politinės karjeros nesugraužė.

Kol vyko teismo procesai, kopimas politinės karjeros laiptais sustojo. G. Paluckas dirbo UAB „Emus“, kurio akcininku jis yra, direktoriumi. O 2013 m. teistumui išnykus, G. Paluckas grįžo į politinius postus: dirbo LSDP atsakinguoju sekretoriumi, 2015 m. rinkimuose pateko į Vilniaus miesto tarybą, net tapo Vilniaus savivaldybės vicemeru. Nuo 2020 m. jis – Seimo narys.

Vis dėlto girdėti kritika, kad socialdemokratų pasirinktam premjerui trūksta patirties užimti premjero pareigas: jis nedirbęs nacionalinėje vykdomojoje valdžioje, nėra buvęs net ministru.

Kiti juokauja, kad jei sugebėjo taip pasirūpinti savo šeimos verslu, kad pernai buvo antras turtingiausias parlamentaras – valdė per 2,1 mln. eurų vertės turtą, gal pavyks turtinti ir valstybę. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktos deklaracijos duomenimis, G. Paluckas yra ne tik UAB „Emus“, jau keturiolika metų kuriančios elektronikos produktus ir programinę įrangą elektromobilumo ir atsinaujinančios energetikos sektoriuose, bet šiemet tapo ir modulinių baterijos sistemų gamyba užsiimančios bendrovės „Garnis“ akcininku. G. Paluckas yra ir Turkijoje įregistruotos bendrovės „Triden Solo Tarim sirket“ akcininkas, jos vardu ten įsigijęs sklypą, kuriame augina 1,4 tūkst. graikiškų riešutmedžių plantaciją. Tiesa, savo privačių interesų deklaraciją tikslesne informacija politikas papildė tik prispirtas žurnalistų klausimų po to, kai kilo skandalas dėl Gabrieliaus Landsbergio šeimos vilos Graikijoje.

G. Paluckas atskleidė, kad jo šeima turi du sklypus užsienyje – vieną Brazilijoje, kitą Turkijoje. „Sklypas Brazilijoje įsigytas investiciniais tikslais praėjusiais metais. (...) Nuvažiavom „paturistauti“, baigėm kiek rimtesniais įsipareigojimais. Ar čia gera investicija, ar prasta – parodys laikas. Blogiausiu atveju turėsim kur pensijoj augint bananus, mangus ar kakavmedžius. Visada svajojau turėti egzotinių vaisių sodą!“ – feisbuke rašė socialdemokratas.

G. Paluckas per daug neviešina savo asmeninio gyvenimo. Jis vedęs, žmona Ilma anksčiau dirbo televizijoje, dabar yra medaus someljė. Paluckai augina du vaikus – sūnų Petrą ir dukterį Luknę.

G. Paluckas – Šaulių sąjungos narys. Jo laisvalaikio pomėgiai – krepšinis, žvejyba, paukštininkystė, opera ir tapyba.

G. Paluckui oponentai primena, kad prieš kelerius metus jis nepritarė Lietuvos gynybos finansavimo didinimui, bet pasisakė už elektros pirkimą iš Astravo atominės elektrinės.

„Nemuno aušra“ ir kinai

Jei G. Paluckas taps premjeru (o tam dar reikės Seimo pritarimo ir prezidento paskyrimo, bet G. Nausėdai ši kandidatūra tinka, o valdančiąją daugumą Seime socialdemokratai, tikėtina, suburs), akivaizdu, kad egzotinių vaisių sodas turės palaukti. Jau artimiausiomis dienomis jo laukia intensyvūs pokalbiai su potencialiais valdančiosios koalicijos partneriais. Kas čia gros pirmu smuiku – V. Blinkevičiūtė ar G. Paluckas, netrukus paaiškės, kaip ir tai, kiek dar socialdemokratai per rinkimų kampaniją melavo ar nutylėjo kalbėdami, kas ir kaip valdys.

Pirmas klausimas – su kuo? Lapkričio 9-ąją LSDP tarybos posėdyje turėtų būti patvirtinta, su kuo partija sudaro koaliciją. G. Paluckas pakartojo, kad toliau bus tęsiamos diskusijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Bet po praėjusią savaitę vykusio partijos prezidiumo nuspręsta konsultacijoms dar pakviesti ir „Nemuno aušrą“, Liberalų sąjūdį, nors siūlomas į premjerus G. Paluckas aiškina, kad tai nereiškia kvietimo jungtis į koaliciją.

Vis dėlto interviu BNS į klausimą, ar gali pažadėti, kad „Nemuno aušros“ valdančiojoje koalicijoje nebus, atsakė taip: „Šiandien galiu pažadėti, kad bet kokia koalicija bus formuojama pirmiausia pagal programinius principus. (...) Socialdemokratų programoje nėra jokių ksenofobijų, antisemitizmų ar kitų dalykų.“ G. Paluckas – geras V. Blinkevičiūtės mokinys, bandant kažką sakyti nieko konkrečiai nepasakant.

Siūlomas premjeras patvirtino, kad 52 vietas Seime turintys socialdemokratai planuoja vadovauti dešimčiai ministerijų, tarp jų Finansų, bet „socialdemokratai be Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra sunkiai įsivaizduojami“. Kol kas neturi atsakymų, ar prie kurios nors kitos bus prijungta Energetikos ministerija ir įsteigta nauja – Regionų.

G. Paluckas pareiškė, kad keistų kryptį santykiuose su Kinija: jo vadovaujama Vyriausybė siektų atkurti visaverčius diplomatinius santykius su šia valstybe, kurie ypač pašlijo dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje.

Bet kai kurių savo anksčiau išsakytų nuostatų jis jau atsisakė: politiniai oponentai jam primena, kad prieš kelerius metus jis nepritarė Lietuvos gynybos finansavimo didinimui, bet pasisakė už elektros pirkimą iš Astravo atominės elektrinės. Bet nauja geopolitinė situacija Rusijai užpuolus Ukrainą pakeitė G. Palucko poziciją.

Kol kas socialdemokratų pasiūlytas premjeras šmaikštauja ir daug šypsosi. Kaip jam seksis būti viename iš trijų aukščiausių, o realiai – mūsų gyvenimo pokyčiams svarbiausiame valdžios poste, nuomonės skiriasi. Vieni jau mato valstybę patiriant nesėkmes, kaip nutiko socialdemokratams, kai jiems vadovavo G. Paluckas. Kiti tikisi, kad naujame poste gal atsiskleis G. Palucko gebėjimai.

Tikėkimės. Nes jei jam nepasisektų, blogiausiu atveju jis galės auginti bananus ir mangus Brazilijoje. Tačiau rinkėjams eilinį kartą teks sukti galvą, kaip čia taip nutinka, kad renki vieną, o išrenki kitą, ir visuomet kaltas lieka rinkėjas.

G. Palucko dosjė

Amžius: 45 m.

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, informatika

Partijos: buvo jaunasis konservatorius, nuo 2003 m. – LSDP

Partinė karjera: 2013–2015m. – LSDP atsakingasis sekretorius, 2017–2020 m. LSDP pirmininkas

Darbo patirtis: 2003–2005 – „Sodros“ vyr. specialistas, 2005–2007 m. – EP nario patarėjas, 2007–2009 m. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2010–2015 m. – UAB „Emus“ direktorius, 2015–2019 m. – Vilniaus vicemeras, nuo 2020 m. – Seimo narys

Teistumas: 2012 m. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba

Turtai: 2,1 mln. eurų

Šeima: vedęs, du vaikai

Visuomeninė veikla: Šaulių sąjungos narys

Pomėgiai: krepšinis, žvejyba, paukštininkystė, opera ir tapyba