„Pasikalbėjome apie tai, kažkokio sprendimo nėra. Mes grįšime į frakcijas, į savo struktūras ir tada turėsime kažkokį sprendimą per kažkiek laiko“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Pagal viską, skaičiai leidžia mums jau dabar turėti opozicijos lyderį, tačiau aš noriu, kad tai būtų bendras mūsų dviejų politinių jėgų sprendimas. Rodytume gerą pavyzdį, kad galime susitarti. Jeigu tai būtų sutarimas, kad tai būtų rotaciniu principu – manau, kad mūsų politinei sistemai tai būtų sveika“, – akcentavo jis.

Tuo metu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šie sprendimai paaiškės artėjant pavasario sesijai.

„Pokalbyje ir apie tai trumpai šnekėjome, tačiau sprendimo dar nėra. Artėjant pavasario sesijai, matyt, paaiškės“, – Eltai teigė liberalė.

„Jeigu opozicijos lyderis atsirastų, tai natūralu, kad būtų rotaciniu principu. Ar yra poreikis kažkokią opozicinę koaliciją daryti, ar išlaikyti savo pozicines linijas bendradarbiaujant opozicijoje, kaip darėme iki šiol – čia atviras klausimas“, – pabrėžė ji.

Praėjusią savaitę naujuoju TS-LKD partijos pirmininku išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas. Jis partijai vadovaus ketverius metus. Naujasis konservatorių lyderis ne kartą užsiminė apie sykį stiprinti bendradarbiavimą Seimo opozicijoje.

ELTA primena, kad praėjusią kadenciją Seime 2021-ųjų kovą buvo pasirašytas opozicinių frakcijų koalicijos susitarimas. Jį sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausęs Saulius Skvernelis.

Visgi, ekspremjerui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas liko be opozicijos lyderio.

Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių parlamentarų, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.