„Vienas iš reiškinių, išryškėjusių per pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia. Suprantama, kad kai krizė sprendimų reikia greitai. Bet ilgainiui pradeda matytis, kad žmonės ne savo darbu, priimamais sprendimais ar pagalba žmonėms džiaugiasi. Jie džiaugiasi nekontroliuojama valdžia. O tai jau yra pavojinga“, – TS-LKD tarybos posėdyje Vilniuje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

„Noriu, kad tokia tendencija neužsiliktų ir neįsitvirtintu. Nenoriu, kad Lietuvoje būtų daugiau Rusijos ir mažiau Vakarų“, – pridūrė jis.

Politikas tvirtino, kad pandemija „paliko nepatiklumo žmonių širdyse, ar galima priimti politikus į pokalbį“, tačiau žadėjo kalbėtis su žmonėmis apie sprendimus, kurių reikia Lietuvai.

G. Landsbergis taip pat kritikavo valdančiuosius dėl  5 mlrd. eurų vertės ūkio skatinimo ir paramos verslui plano, sakydamas, kad pinigai žmonėms dalijami ne tuomet, kai jų labiausiai reikia, t.y. krizės įkarštyje, o  prieš pat rinkimus.

„Tai ir žodžio laisvės išmėginimas, žiniasklaida per sunkmetį gavo didelių dotacijų iš valstybės. Tikslas kilnus, tik ar netaps tai savicenzūros apynasriu“, – svarstė jis.

Konservatorių lyderis apžvelgė ir Lukiškių aikštės temą, prilygindamas tarp sostinės politikų ir Seimo valdančiųjų kilusį susipriešinimą „kultūriniam karui“. Anot jo, tai į paraštes nustumia kitas svarbias problemas, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės klausimą.

„Kaip sako klasikai, kultūriniai karai padeda laimėti rinkimus, bet ar padės spręsti realias problemas, tai – tikrasis klausimas. Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios. Mažos ir silpnos trumpai būna valstybės. Stiprybė, kad ir kaip banaliai skambėtų, ateina iš vienybės. Norim išsaugoti laisvę? Turime susitarti. Norime apsiginti nuo Astravo? Turime susitarti. Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą? Turime tartis. Ieškoti kompromisų ir nustoti kariauti“, – ragino jis.