„Baltramiejus I pristatė Prezidentui planus dėl Konstantinopolio patriarchato bažnytinės struktūros Lietuvoje“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak jos, G. Nausėda taip pat padėkojo stačiatikių patriarchui už jo tvirtą poziciją palaikant Ukrainą ir smerkiant Rusijos karinę agresiją prieš šią šalį.

„Šalies vadovas pabrėžė, kad nepaprastai svarbu, jog krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis Baltramiejus I pasmerkė ne tik žiaurų karą pradėjusią politinę Rusijos Federacijos vadovybę, bet ir Maskvos patriarchą Kirilą, parėmusį karinę agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime.

Pasak jo, G. Nausėda atkreipė patriarcho dėmesį, kad Lietuva yra priėmusi daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos bei pabrėžė, jog svarbi yra „ne tik materialinė pagalba nuo tėvynės atplėštiems ukrainiečiams, bet ir moralinė parama jiems, jų dvasinių poreikių patenkinimas“.

Šalies vadovas su Konstantinopolio patriarchu taip pat aptarė stačiatikių istorinį, kultūrinį, dvasinį paveldą Lietuvoje.

Patriarchas Baltramiejus I pakvietė G. Nausėdą aplankyti patriarchatą Stambule.

Baltramiejus I anksčiau antradienį su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Keliems stačiatikių dvasininkams siekiant sukurti Lietuvoje Konstantinopoliui pavaldžią bažnytinę struktūrą, jis patvirtino, kad šiandien „atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“.

Egzarchatas yra Stačiatikių Bažnyčios administracinė sritis, sudaryta nacionaliniu teritoriniu principu iš kelių gretimų vyskupijų.

Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo penkis dvasininkus, nurodydamas, kad šie padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.

Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“, ir grąžino jiems kunigų statusą.

Savo ruožtu Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.