Jo teigimu, Seimo kancleriui buvo užtikrintos iš Konstitucijos kylančios tinkamo teisinio proceso garantijos.
„Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, plačiau jo komentuoti negaliu, nes dar nesu įsigilinęs“, – ketvirtadienį BNS sakė M. Gelbūda.
Jo teigimu, dabar byla grįš į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).
Šis teismas yra gavęs M. Gelbūdos prašymą pripažinti jo atleidimą iš Seimo kanclerio pareigų neteisėtu.
LVAT prašė įvertinti, ar 2024 metų kovo 21 dieną priimtas Seimo nutarimas, kuriuo M. Gelbūda atleistas iš Seimo kanclerio pareigų nepasibaigus įgaliojimų laikui, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Abejonių jam sukėlė tai, kad Seimo posėdyje svarstant atleidimo klausimą pareikšti nauji nepasitikėjimo kancleriu pagrindai, dėl to buvo apsunkinta M. Gelbūdos teisė į veiksmingą teisinę gynybą, duota per mažai laiko pateikti paaiškinimus.
KT ketvirtadienio sprendime pažymėjo, jog Seimo kancleris iš pareigų atleidžiamas, laikantis parlamentinės procedūros, o ji nėra tapati teismo procesui.
„Seimui svarstant nepasitikėjimo savo paskirtu ar išrinktu pareigūnu klausimą, Seimo nariai nėra ribojami nepasitikėjimo pareiškimo iniciatorių pateiktų argumentų, nurodytų aplinkybių ir turi teisę išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, siekdami pagrįsti savo nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo nepasitikėjimo pareiškimui“, – ketvirtadienį sakė KT pirmininkas Tomas Davulis.
Teismas taip pat atmetė LVAT argumentą, kad M. Gelbūda neturėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai – 2024 metų kovo 19 dieną kancleris informuotas, kad kovo 21 dieną Seimo posėdyje bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas.
KT teigimu, aplinkybės rodo, jog kancleriui buvo sudaryta reali galimybė pasiruošti Seimo posėdžiui, kuriame svarstytas nepasitikėjimas juo, šiame posėdyje jis galėjo pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo.
Anot teismo, taip pat užtikrinta galimybė Seimo nariams atlikti pareigą įvertinti pareigūno veiklą ir išreikšti pritarimą ar nepritarimą nepasitikėjimo pareiškimui.
Pasak KT, kadangi Seimo statutas numato, jog pareiškus nepasitikėjimą pareigūno atleidimo procedūra pradedama nedelsiant, nėra pagrindo teigti, kad Seimo statute privalu įtvirtinti konkretų terminą, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas jo atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas.
M. Gelbūda į Seimo kanclerio pareigas penkeriems metams buvo paskirtas Seimo 2021 metų balandžio 27-osios nutarimu.
Tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen 2024 metų kovo 20 dieną, atsižvelgdama į gautą 74 Seimo narių pareiškimą, pasiūlė parlamentui atleisti jį iš pareigų dėl nepasitikėjimo.
Parlamentarai kancleriui priekaištavo dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.
Dėl to surengtas slaptas balsavimas. Už kanclerio atleidimą balsavo 95 parlamentarai, prieš buvo trylika.
(be temos)