Kartu kreipimosi į šalies vadovą iniciatoriai valdančiųjų vardu pažymėjo, kad „valstiečiai“ yra linkę į kompromisą su Prezidentūra – diskutuoti dėl siūlomų pataisų.

Konferenciją pradėjusi parlamentaro Naglio Puteikio padėjėja Rūta Janutienė kreipėsi į prezidentą, visuomenininkų vardu prašydama G. Nausėdos būti nuosekliu, siekiant gerovės valstybės, bei „neišmušti teisėsaugai dantų“.

„Tai (įstatymo vetavimas. – ELTA) būtų stambus pralaimėjimas kovoje su korupcija, o gerovės valstybė remiasi į žemą korupcijos lygį“, – konferencijoje sakė R. Janutienė.

Kartu ji pažymėjo, kad Seimo valdantieji yra nusiteikę kompromisui su Prezidentūra bei kalbėtis dėl G. Nausėdos pataisų, jeigu tokios būtų siūlomos.

„Valdančioji „valstiečių“ frakcija yra nusiteikusi kompromisui, ir tas kompromisas gali būti tos pataisos, kurios gali ateiti iš Prezidentūros“, – valdančiųjų vardu pažymėjo R. Janutienė, pabrėžusi, kad minėtas įstatymas remiasi ne į smulkius nusikaltimus padariusių asmenų turtą.

Konferencijoje dalyvavęs socialdemokratų garbės pirmininkas, signataras Bronislavas Genzelis pateikė JAV pavyzdį, kur asmens turtą, jo teigimu, gali nusavinti mokesčių inspekcija.

„JAV labai plačius įgaliojimus turi mokesčių inspekcija. Jeigu valstybės tarnautojas apčiuopiamas nedeklaruojantis pajamų, kai jo turtas neatitinka jo gaunamų pajamų kaip valstybės tarnautojo, tai nereikia jokių teismų, mokesčių inspekcija pati nusavina jo turtą“, – sakė B. Genzelis.

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat teigė norinti padrąsinti prezidentą nevetuoti šio įstatymo.

„Negalima (asmens turto. – ELTA) atimti, jei yra šeima, vaikai, – toks būstas būtų neliečiamas. (...) Konfiskacija būtų tik teismo sprendimu“, – priminė K. Krupavičienė.

Profsąjungos vadovės mintį papildė ir Seimo narys Naglis Puteikis.

Mes norime, kad prezidentas atsistotų doros, sąžiningumo ir teisės pusėje ir nutrauktų tą ydingą valstybės praktiką.

„Įstatymas yra nukreiptas tik į korupciniais nusikaltimais bei veikomis besiverčiančius valdininkus, tarnautojus, politikus ir organizuoto nusikalstamumo narius. Šis teisinis mechanizmas būtų įgyvendinamas tik teismo sprendimu“, – sakė N. Puteikis.

„Mes norime, kad prezidentas atsistotų doros, sąžiningumo ir teisės pusėje ir nutrauktų tą ydingą valstybės praktiką, kada didžiausią naudą iš priimtų įstatymų ir susiklosčiusios tvarkos valstybėje gauna korumpuoti, nesąžiningi žmonės ir tie, kurie savo gudrumu ar sukčiavimu sukuria sau didžiulę materialinę naudą neturtingesnių arba mažiau guvių gyventojų sąskaita“, – pridūrė parlamentaras.

Jo teigimu, visuomenininkų ir profsąjungų atstovų parašai, siekiantys paraginti G. Nausėdą nevetuoti Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, šiuo metu vis dar yra renkami.

Sausio 14 d. priimtas įstatymas leidžia konfiskuoti asmens turtą, jei jis būtų įtariamas, kaltinamas arba nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus – vagystės, nusikaltimai, susiję su prekyba žmonėmis, manipuliavimu sporto varžybomis, neteisėtu vertimusi ūkine veikla, klastotėmis, apgaulingu apskaitos vedimu, teroristinių nusikaltimų kurstymu, muitinės apgaule, kontrabanda, narkotikais, korupcija, plėšimais, turto prievartavimu ir kitais.

Asmens turtą teisėsauga taip pat galėtų konfiskuoti, jei jis priklauso nusikalstamoms grupuotėms ar jo turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Prezidento sprendimas – iki penktadienio

G. Nausėda iki penktadienio paskelbs sprendimą dėl sausio viduryje Seimo priimto turto civilinio konfiskavimo įstatymo.

Penktadienį sueina dešimties dienų terminas, per kurį šalies vadovas turi arba pasirašyti iš Seimo gautą įstatymą, arba jį vetuoti.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad įstatymas gali duoti naudos valstybei kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, tačiau kelia klausimą dėl jo atitikties Konstitucijai.

Kaip BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, Konstituciniame Teisme įstatymas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dėl „neproporcingo žmogaus teisių ribojimo bei principo, kad įstatymai atgal negalioja, pažeidimo“.

Šalies vadovas G. Nausėda yra sulaukęs tiek raginimų vetuoti, tiek pasirašyti minimą įstatymą.

Prezidentūra nėra tiesiai atsakiusi, ar vetuos įstatymą, tuo tarpu valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis po susitikimo su prezidentu yra patvirtinęs, kad G. Nausėda grąžins įstatymą Seimui su savo pataisomis.

Pasirašyti įstatymą šalies vadovą ragina kai kurie politikai, tarp jų buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas, Centro partijos vadovas N. Puteikis, dėl įstatymo vetavimo į Prezidentūrą kreipėsi Lietuvos advokatūra.

Už įstatymą pasisakantis parlamentaras N. Puteikis pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pažymėjo, jog konfiskavimo mechanizmas būtų taikomas tik teismo sprendimu ir tik korumpuotų ar nusikalstamam pasauliui priklausančių asmenų atžvilgiu.

„Jeigu jau kuriame gerovės valstybę, tai kurkime gerovės valstybę sąžiningiems žmonėms. Įstatymas numato, kad galėtų būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris įgytas iš korupcinių veikų ar dalyvaujant organizuotose nusikalstamose grupėse. Tai yra turtas, kurį valdantis asmuo negali pagrįsti savo pajamomis“, – sakė N. Puteikis.

Lietuvos advokatūra kreipimesi į prezidentą teigia, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymas kelia grėsmę žmogaus teisėms, teisinei valstybei bei demokratiniams teisės principams.

Advokatai kritikuoja, kad Seimas numatė galimybę konfiskuoti turtą, įgytą iki šio įstatymo priėmimo. Parlamentarai nustatė, jog įstatymas taikomas turtui, įgytam po 2010 metų gruodžio 11 dienos.

„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama“, – pabrėžiama Advokatūros pareiškime.

Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.

Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius korupcinius nusikaltimus.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija. Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.

Už įstatymą balsavo 73 Seimo nariai – jam pritarė ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir dalis konservatorių. Liberalai ir socialdemokratai projektui nepritarė.