„Seimo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas apriboja manipuliacijas su žmogaus embrionu ir del to yra deramas politikų bandymas kiek įmanoma labiau apsaugoti žmogaus gyvybę“, - teigiama katalikų, ortodoksų ir evangelikų liuteronų vadovų pareiškime.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti embriono genetinę diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą hierarchai pavadino nesuderinamais su pagarbos žmogaus gyvybei principu.

„Su pagarbos žmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas, t.y. daugiau nei reikia vienai procedūrai embrionų sukūrimas, neribotas jų šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu „netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas“, -  teigiama pareiškime.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintautas Grušas, Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų arkivyskupas Inokentijus ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis taip pat išsakė nepritarimą prezidentės siūlymui leisti lytinių ląstelių donorystę, sakydami, kad tai „pažeidžia santuokos integralumą, vaiko teises žinoti savo biologinius tėvus“.

Daug diskusijų keliantis vadinamasis apvaisinimas in vitro vyksta, kai kiaušialąstė apvaisinama  mėgintuvėlyje, o embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą.

Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės.

Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai.

Seimas praeitą savaitę nusprendė, kad embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai sako norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.

Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio   apvaisinimo  sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.

„Įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad moteriai turėtų būti perkeliami ir negyvybingi embrionai“, - rašoma prezidentės dekrete.

Pagal D.Grybauskaitės  projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti  šaldomi - laikomi lytinių ląstelių banke.

Projekte numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.

Jame taip pat kritikuojamas draudimas neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio   apvaisinimo  procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.

Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame   apvaisinime  būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles - spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.

D.Grybauskaitės  dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.

Dekrete nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.

Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.

Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o   apvaisinimas  mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės.

Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio   apvaisinimo  procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.

Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio   apvaisinimo  šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.

2011 metų surašymo duomenimis, 77 proc. Lietuvos gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą.