„Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gordanas Grličius-Radmanas.

Kroatija du kartus yra skyrusi savo karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje – kuopa (apie 190 karių su „Patria“ kovos mašinomis) buvo dislokuota Rukloje 2018 ir 2020 metais.

Pasak Kroatijos ministro, tokio paties dydžio vienetas į Lietuva bus atsiųstas ir kitais metais.

G. Grličius-Radmanas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada Kroatijos pajėgos prisijungs prie tarptautinio bataliono.

„Surasime tam tinkamą datą“, – sakė jis.

Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais.

NATO Priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje dislokuotas 2017 metais, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. Jį šiuo metu sudaro apie 1,6 tūkst. karių, o batalionui vadovauja Vokietija, skirianti daugiausiai karių.

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje šiemet vasarį, NATO nusprendė didinti karių skaičių Baltijos šalyse.

Vokietija ir Lietuva birželį sutarė dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai, rugsėjo pradžioje į šalį atvyko apie 100 pirmųjų šios brigados karių ir keliasdešimt technikos vienetų, skirtų vadovavimui, apsaugai, ryšiams, žvalgybai ir logistikai.

Tuo metu trečiadienį pratyboms atvyko dar apie 250 vokiečių karių su 80 karinės technikos vienetų. Jie dalyvaus pratybose „Greitas grifonas“.

Į Lietuvą šeštadienį oficialaus vizito taip pat atvyks ir Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht), ji inauguruos Lietuvai priskirtos brigados valdymo elementą ir stebės pratybas.