Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar tiesiogiai išrinkti politikai dėl įtariamojo ar kaltinamojo statuso gali būti neribotam laikui nušalinami nuo pareigų.

Konstitucinis Teismas penktadienį pranešė, jog priėmė nagrinėti Seimo kreipimasį dėl atitinkamų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų konstitucingumo.

Seimas pradėdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti nuostatą, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką.

Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo.

Tokio teisinio reguliavimo išaiškinimas vienu metu aktualus dviem savivaldybių vadovams - Visagino merei, Lietuvos laisvės sąjungos atstovei Daliai Štraupaitei bei Radviliškio rajono merui konservatoriui Antanui Čepononiui.

Teismai politikus dėl įtarimų korupcijos bylose buvo nušalinę nuo pareigų, tačiau aukštesnė instancija tuos sprendimus panaikino. Pavasarį Visagino mere išrinkta D. Štraupaitė  į mero kėdę atsisėsti galėjo tik vasaros pabaigoje, o A.Čepononis kuriam laikui buvo nušalintas nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, bet mero pareigas ėjo.