Sprendimą šioje byloje KT planuoja paskelbti po mėnesio.

Praėjusios kadencijos Seimo narių grupės skunde KT teigiama, jog minėta komisija, kuri analizavo galimą neteisėtą poveikį 2019 m. prezidento rinkimams, buvo sudaryta, pažeidžiant Konstituciją. Anot skundo autorių, sudarius tyrimo komisiją, buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai.

Parlamentarai nurodo, kad komisijai buvo pavesta iš dalies vykdyti žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus, nors sudarant komisiją ši institucija jau veikė. Anot skundo KT autorių, Seimas turėjo visas galimybes su nurodytais klausimais kreiptis į žvalgybos kontrolierių bei gauti atitinkamas išvadas, pats neperžengdamas savo kompetencijos ribų.

Grupės Seimo narių įsitikinimu, klausimai, kuriuos Seimas suformulavo laikinajai tyrimo komisijai, buvo tendencingi, suformuluoti siekiant ne nustatyti tiesą, o leisti tirti esą konkrečius politiniu požiūriu Seimo politinei daugumai aktualius 2019 metų prezidento rinkimų aspektus, siekiant daryti politinį poveikį vienam iš prezidento rinkimų kandidatų.

Mato mėginimą dubliuoti teisėsaugos veiklą

Skundą KT pateikusių parlamentarų grupei teisme atstovavo Seimo narė Agnė Širinskienė. Ji KT posėdyje aiškino, jog komisijos tyrimo subjektų ratas buvo pernelyg platus. Anot politikės, tyrimo metu komisija galimai peržengė tam tikras įstatymuose apibrėžtas ribas.

„Tas neapibrėžtas tyrimo ratas apima (...) tikrai didelį subjektų skaičių, tai leido jau tyrimo metu komisijai reikalauti iš VSD gana didelio duomenų kiekio, įskaitant net tuos duomenis, kurie būtų atskleidę žvalgybos metodus ar žvalgybą atlikusius asmenis“, – atkreipė dėmesį A. Širinskienė.

„Didelė klausimų apimtis lėmė tai, kad komisija, vėliau formuluodama išvadą, pabandė tuos klausimus dar papildomai išplėsti“, – pridūrė parlamentarė.

Pasak A. Širinskienės, formuojant pačią komisiją, atliekant parlamentinį tyrimą, galėjo būti pažeista Konstitucija, tai yra pažeisti teisinės valstybės principai. Seimo narės įsitikinimu, tyrimo komisija siekė dubliuoti teisėsaugos institucijų funkcijas arba kištis į jų veiklą.

„Manome, kad galėjo būti pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės ir ataskingo valdymo principai. (...) Matydami galimą prokuratūros funkcijų perėmimą, manome, kad buvo pažeistas valdžių atskyrimo principas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Matydami galimą prokuratūros funkcijų perėmimą, manome, kad buvo pažeistas valdžių atskyrimo principas.

KT liudijęs VSD pranešėjo komisijos tuometinis pirmininkas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas pasakojo, kad idėja imtis parlamentinio tyrimo kilo po to, kai jį pasiekė informacija apie VSD pranešėją – jis esą informavo apie įtartinus departamento atskirų pareigūnų veiksmus.

Pasak buvusio Seimo nario, parlamentinio tyrimo metu kelti klausimai tiek dėl VSD pareigūnų veiksmų skaidrumo, tiek dėl galimos baltarusiškų trąšų verslo atstovų įtakos 2019 m. prezidento rinkimams.

„Prezidento aplinkoje buvo žmonių, kurie užima kertines pozicijas baltarusiškų trąšų versle“, – sakė V. Bakas.

A. Širinskienei pastebėjus, kad VSD po pranešėjo istorijos buvo atlikti tam tikri procedūriniai pakeitimai, V. Bakas replikavo, jog parlamentinės kontrolės kontekste buvo keliami ne tokio pobūdžio klausimai.

„Tai, kad VSD pašalino kažkokius procedūrinius trūkumus ir jei tai būtų tik procedūriniai trūkumai, tikrai parlamentinio tyrimo nebūtų būvę. Šio tyrimo dalykas yra apie galimą VSD pareigūnų kišimąsi į politinius procesus“, – apie tyrimo svarbą kalbėjo V. Bakas.

KT liudijęs kitas buvęs Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pasakojo, jog VSD pranešėjo pateikta informacija jau anksčiau NSGK buvo išanalizuota.

„Pranešėjo istorija Seime išnagrinėta skersai ir išilgai kaip numatoma įsatymuose“, – tvirtino parlamentaras.

Todėl, pasak D. Gaižausko, jį nustebino iniciatyva dėl VSD pranešėjo suburti parlamentinę tyrimo komisiją. Politiko manymu, toks žingsnis politizuotas, tam tikrų politinių jėgų noras pakenkti prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Matėsi, kad tai yra visiškas politizuotas procesas, kuris buvo nutaikytas į Lietuvos prezidentą“, – dėstė D. Gaižauskas.

Tyrimo išvadas kritikavo G. Nausėda, VSD, STT

ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018-2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo Tomo Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, tuometinis demokratų „Vardan Lietuvos“ narys V. Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.