- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl šešto sankcijų Rusijai paketo Europos Sąjunga pliekėsi kone mėnesį. Priežastis iš esmės buvo vienintelė – Vengrija. Todėl grįžo diskusijos dėl veto teisės atsisakymo. Įvairiuose formatuose svarstoma, kad reikėtų pereiti prie kvalifikuotos daugumos. Tuomet viena šalis nebegalėtų aljanso paralyžiuoti ir Europa būtų greitesnė bei efektyvesnė. Bet tokioms mažoms šalims kaip Lietuva kiltų grėsmė apskritai neturėti balso, praneša LNK.
Verda diskusijos
Prieš mėnesį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Briuselyje neslėpė susierzinimo.
„Deja, šiuo metu visa bendrija laikoma įkaite vienos šalies-narės, kuri nepadeda mums rasti susitarimo“, – sakė G. Landsbergis.
Toji šalis, laikanti visus įkaitais, buvo Vengrija. Ištarė „veto“ ir tiek užteko, kad visa Europos Sąjunga rusiškas naftos užsukti negalėtų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
A. Kubilius sakė, kad Europos Parlamente tokios diskusijos jau verda. Sprendžiant saugumo ir užsienio klausimus, veto teisės reikėtų atsisakyti. Jo žodyne ji įvardijama dar griežčiau.
„Tai leidžia plisti tam, ką vadinu šantažo kultūra“, – šnekėjo A. Kubilius.
Jis sakė, kad kai kurios šalys veto teise naudojasi ne tam, kad gintų savo nacionalinį interesą, o siekdamos kitų tikslų. Bulgarija vetuoja Šiaurės Makedonijos narystę, o kai kurios kitos šalys sakė, kad jeigu nebus Šiaurės Makedonijos, tai negali būti ir Ukrainos.
Kalbama, kad jeigu aljansas nori plėstis, pertvarka būtina, nes sprendimus jau sunku priimti ir 27 šalims.
„Ypač kai yra tokia valstybė kaip Vengrija. Įsivaizduokit, kas bus, jei priimsime Vakarų Balkanus, Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą. Europos Sąjunga pasidarys visai nebegebanti priimti sprendimų“, – manė A. Kubilius.
Mažoms valstybėms – mažiau balsų
Atsisakius veto, sprendimams priimti reikėtų ne vienbalsio pritarimo – užtektų kvalifikuotos daugumos. Europos Vadovų Taryba dirbtų kaip Seimas – didelė šalis kaip didelė frakcija su daugiau balsų, maža šalis – maža frakcija su mažiau balsų. Tad politologai sako, kad dabartinė tvarka su veto tokioms nedidelėms valstybėms kaip Lietuva geresnė.
Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni.
„Tada Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni, Lietuva turi mažiau gyventojų nei didesnieji Europos miestai“, – aiškino politologas Kęstutis Girnius.
Lietuva nėra pagarsėjusi vetuotoja, bet šia teise irgi yra pasinaudojusi.
„Atmintyje yra 2008 metai, kai Lietuva nepritarė Europos Sąjungos deryboms su Rusija dėl labai specifinių dalykų, susijusių energetiniu saugumu. Bet iš esmės Lietuva dažniausiai yra tame valstybių bloke, kuris palaiko bendrus sprendimus ir galiausiai pasiekia konsensusą“, – pasakojo politologas Linas Kojala.
Kita vertus, veto teisė mažoms valstybėms suteikia neproporcingą galią. Pavyzdžiui, Kipras. Ten gyvena vos 0,2 proc. visų Europos Sąjungos piliečių. 2020 m. Kipro veto blokavo sankcijas Baltarusijai už suklastotus rinkimus. A. Kubilius sakė, kad, kaip ir Seime, mažuma turėtų ieškoti, kaip daugumą įtikinti.
„Galima kurti koalicijas iš mažų valstybių, galima kurti koalicijas ir rasti šalininkų tarp didesnių valstybių“, – tikino A. Kubilius.
Apie veto teisės atsisakymą dar 2017 m. kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Pernai tai priminė ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte su Ispanijos premjeru Pedru Sanchezu, kai Vengrija su Lenkija grasino blokuoti Europos Sąjungos biudžetą.
„Procesas pradeda judėti. Matysime, kaip tai klostysis toliau“, – kalbėjo A. Kubilius.
NATO veikia panašiai. Tik čia pastaruoju metu savo veto teise aktyviai mojuoja Turkija – dabar dėl Švedijos ir Suomijos narystės, o prieš porą metų dėl Baltijos ir Lenkijos šalių gynybos planų.
„Bet tikėtis, kad tokia tarpvyriausybinė organizacija kaip NATO galėtų atsisakyti bendro sutarimo principo, gana sudėtinga“, – manė L. Kojala.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę19
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų3
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė8
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...
-
L. Kasčiūno ir A. Anušausko nesutarimai tęsiasi: teko raminti įsiplieskusias diskusijas18
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) diskutuojant dėl karo komendantūrų koncepcijos išskyrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir buvusio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko pozicijos. Ilgą laiką konceptua...
-
Prezidento rinkimų debatai: G. Nausėdos ir I. Šimonytės nepasirodymo priežastis – baimė?7
Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, surengti pirmi kandidatų debatai. Tik be dabartinio prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės, nes abu buvo užsiėmę. G. Nausėda važinėja po regionus, bet neva ne dėl rinkim...