Po to, kai iš Darbo partijos kuruojamos Kultūros ministerijos atsistatydino partijos narys Vytautas Vigelis, jau sutarta dėl naujo kandidato. Juo tapo teisininkas Arnas Neverauskas.

Darbą jau pradėjo

Anot kultūros ministro patarėjos Dalios Vencevičienės, Specialiosios tarnybos jau pateikė pažymas apie A.Neverauską. Ministrui Šarūnui Biručiui vakar po Darbo partijos prezidiumo posėdžio pasirašius atitinkamą įsakymą, viceministras darbą pradeda jau šiandien.

"Viceministras kuruos autorių teisių ir informacinės visuomenės sritis, todėl teisininko išsilavinimas ir teisinio darbo patirtis lėmė, kad ministras pasirinko šią kandidatūrą", – dėstė D.Vencevičienė. Ar viceministras kuruos regionus – būtent šią sritį, kuri buvo paskirta V.Vigeliui, ministras nuspręs šiandien.

Šiuo metu panašias pareigas eina ir viceministrė Patricija Poderytė. Jos pareigų aprašyme nurodoma, kad jos apima valstybės politikos visuomenės informavimo, autorių teisių ir gretutinių teisių, tautinių mažumų politikos koordinavimą bei valstybės politikos valstybinės kalbos srityje koordinavimą ir įstaigų prie ministerijos pagal atitinkamai priskirtas sritis veiklos koordinavimą ir kontroliavimą.

D.Vencevičienės tikinimu, viceministrė kuruos profesionalaus meno sritį, ir viceministrų darbai nesidubliuos.

Neabejoja kompetencija

Mykolo Romerio universiteto teisės magistras A.Neverauskas yra buvęs Seimo nario padėjėju, o iki šiol dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jis atstovavo ministerijai derybose su ES, Europos Tarybos darbo grupėse, taip pat rengdavo sutartis dėl mokslinių tyrimų ir užsakomųjų darbų vykdymo. Gegužę jis tapo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.

Nors A.Neverauskas neturi su kultūra susijusios darbo patirties, anot BNS, Š.Birutis neabejojo jo kompetencija. "Kultūra nėra menas, kaip kai kas bandė Lietuvoje daug kartų teigti. Kultūra yra gerokai platesnė sąvoka, definicija, kuri apima labai daug įvairių sričių, ir mano išvardytose srityse be teisinio išsilavinimo darbas būtų neįmanomas", – sakė ministras.

Pats A.Neverauskas teigia, jog viceministro darbe bus naudinga pritaikyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įgytą europinio darbo patirtį.

"Sritys, aišku, yra sudėtingos, bet stengsiuosi, įsigilinęs į jas, su jaunatviška ambicija ir entuziazmu imtis darbų", – BNS citavo viceministrą.

Dėmesys autorių teisėms

Viceministras su ministru Š.Biručiu, D.Vencevičienės teigimu, jau aptarė artimiausius darbus. Tarp šių darbų – modernizuoti kolektyvinio administravimo sistemą ir suderinti ją su ES direktyva, taip pat parengti įstatymą, kuris reglamentuos autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų veiklą.

Dar vienas darbas, dėl kurio jau sutarta – parengti autorių ir gretutinių teisių gynimo mechanizmus, kurie derėtų su modernizuojama autorių teisių sistema ES lygiu.

"Tai reiškia, kad intensyviai dirbsime su autorių teisių gynimu interneto erdvėje, kad interneto paslaugų teikėjai užtikrintų autorių teisių apsaugą. Taip pat sudarysime sąlygas kurtis legalioms interneto prieigoms ir užtikrinsime, kad nebūtų taikomas teritorinis principas", – vardijo D.Vencevičienė.

Numatytų darbų sąraše taip pat nurodoma, kad prie Kultūros ministerijos bus steigiama Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri nagrinės ginčus dėl tarifų, sutarčių sąlygų, kylančius nesutarimus tarp organizacijų. Tai, anot D.Vencevičienės, bus visiškai naujas sprendimas ir naujas darinys.

Svarbiu laikomas ir Marakešo sutarties ratifikavimo klausimas. Šios sutarties pagrindu, ministro patarėjos teigimu, sudaromos sąlygos regos negalią turintiems žmonėms pasiekti literatūros kūrinius.

Tarp darbų – ir tyrimas, padėsiantis nustatyti visuomenės informacinio raštingumo pokyčius, priemonės, skirtos gerinti visuomenės kritinio mąstymo kompetencijas ir gebėjimus analizuoti žiniasklaidos procesus.

Komentaras

Prof. Vytautas Juozapaitis, vadinamosios Šešėlinės vyriausybės kultūros ministras

Tikrai nenoriu būti blogu pranašu ar iš anksto kritikuoti kultūros viceministro paskyrimą, tačiau pastarųjų trejų metų patirtis rodo, kad Kultūros ministras Š. Birutis ir toliau "sėkmingai" nesimoko iš savo paties klaidų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandą renkasi pagal savo asmeninį supratimą, kuris, deja, niekaip neatitinka kultūros ir meno bendruomenės lūkesčių. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad "darbiečiai", savo gretose taip ir nesugebėję surasti visuomenei ir kultūros bendruomenei abejonių nekeliančių asmenybių, į atsakingas pareigas skiria atsitiktinius asmenis, neretai prasilenkiančius ne tik su kultūra, bet ir morale bei teise. Ko gero, Kultūros ministerija dar ilgai neatsiplaus gėdos dėmės, kurią po savęs paliko viceministras, ne tik supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus, bet ir suklastojęs brandos atestatą, kaip ir ilgai dar žmonės prisimins kitą viceministrą, laisvalaikiu mėgusį išgėręs pakibinti stiuardeses, už ką gėdingai buvo išlaipintas iš lėktuvo. O ir patarėjų korpusas, deja, ne be nuodėmės, dėl kurios bent vienai pareigūnei teko palikti valstybinį darbą, kurį panaudojo savo asmeninės kontoros finansinei gerovei užtikrinti. Ir visais atvejais ministras Birutis už kiekvieną tų susikompromitavusių pavaldinių gulėsi kryžiumi ir tikino, kad jie yra apjuodinti pavyduolių ir šiaip, žmonių diskredituojančių Lietuvos kultūrą, nors faktiškai yra viskas priešingai.

Taigi, ir šiuo atveju, kuomet yra paskelbtas naujas kandidatas į kultūros viceministrus, pagrindo džiūgauti kol kas nėra. Jau vien faktas, kad ministro prioritetas renkantis pavaduotoją buvo ne kompetencija kultūros vadybos ir kultūros politikos srityse, o teisinis išsilavinimas ir anglų kalbos žinojimas, rodo itin lėkštą supratimo lygmenį, kuris neturi nieko bendra su pareigomis. Nebent tas žmogus bus izoliuotas nuo Lietuvos kultūros ir meno bendruomenės, su kuria kalbėtis reiktų valstybine lietuvių kalba, kurios puoselėjimas taip pat yra viena iš kultūros ministerijos misijos dalių... Kaip ir besąlygiškas Lietuvos autorių ir atlikėjų teisų saugojimas, kurio pasigendu pastaraisiais metais, nes būtent iš buvusios kultūros viceministrės, beje, taip pat teisininkės ir gerai kalbančios angliškai, lūpų AGATA-i (Gretutinių teisų agentūra) buvo pasakyta, kad Lietuvoje yra rodomas pernelyg didelis dėmesys nacionaliniams autoriams bei atlikėjams, kai tuo tarpu didžioji eterio dalis privalo priklausyti užsieniečiams, nes kitaip, neva Lietuvoje bus pažeistos Europos Sąjungos direktyvos. Turint omenyje, kad kalba vyksta apie milijonines sumas, išmokamas teisių turėtojams, toks Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pareigūnų lobizmas užsieniečių naudai sukelia rimtą abejonę dėl jų lojalumo Lietuvos valstybei: kas galėtų paneigti, kad tokie gerai kalbantys angliškai teisininkai, kuruojantys būtent Lietuvos autorinių bei gretutinių teisių priežiūrą, neteikia tarpininkavimo paslaugų panašaus pobūdžio užsienio agentūroms?

Žinoma, tai yra tik prielaidos ir nuomonė, kurią gal būt ministras paneigs... Bet iki šiol jam nepavyko išsklaidyti nepasitikėjimo rūko, sklandančio virš ministerijos stogo. Kaip ir labai keistai atrodo, kuomet viceministrams kuravimo sritys yra keičiamos be jokio argumentuoto pagrindo, net nesivarginant deramai informuoti visuomenės. Jau nekalbu apie faktą, kai profesionalaus meno srities kuravimas yra mėtomas kaip "karšta bulvė"... Štai ir naujo viceministro pareigybėse, ko gero, šios srities nebus, nes čia jam nepadėtų nei teisinės, nei anglų kalbos žinios, kurios be gilaus išmanymo ir patirties yra bevertės. Kita vertus, jaunystė tikrai nėra yda ir žmogus, nuoširdžiai stengdamasis ir norėdamas tobulėti, turi puikią galimybę tai daryti. Tačiau kyla kitas klausimas: kuo nusikalto kultūros bendruomenė, kad jai vadovaujanti ministerija tampa Darbo partijos "profesinio mokymo centru" arba reabilitacine įstaiga, į kurią siunčiami paslydę partiečiai? Beje, faktas, kad į politinę pareigybę yra skiriamas asmuo, dirbantis Vyriausioje Rinkimų komisijoje, taip pat neprideda pasitikėjimo ir kelia rimtą pagrindą teigti, kad "darbiečiai" ir šią Kultūros ministeriją naudos savo siaurų partinių, o ne valstybinių interesų tenkinimui.