„Nepaisant to, kad sumos dabar tikrai atrodo įspūdingos, mes esame anksčiau dalyvavę – ir Lietuva taip pat – kariniuose veiksmuose, siekiant stabilizuoti padėtį viename ar kitame regione, tikrai didesniuose savo apimtimi“, – LRT radijui penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, 60 mlrd. eurų siekianti parama Kyjivui yra gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, Vakarai skyrė misijai Afganistane.

„Dar mes nesame viso to šulinio išsėmę“, – sakė ministras.

Taip jis kalbėjo po to, kai Europos Sąjungos (ES) narės šią savaitę patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių šaliai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių.

Įvairiais vertinimais, Ukrainos pajėgos kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių – maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.

„Amunicija yra tai, ko šiandien reikia labiausiai Ukrainos kariams“, – sakė G. Landsbergis.

Kyjive Lietuvos ministras susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, šalies diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba.

Su jais G. Landsbergis aptarė karo eigą, Vilniaus NATO viršūnių susitikimo tikslus, įskaitant Kyjivo narystės Aljanse klausimą.

„Kaip ir kiti, laukiame Ukrainos kontratakos, akivaizdu, kad Ukraina jai ruošiasi, telkia jėgas. Įdomu, kokios pagalbos dar jai reikia, kokios ginkluotės, kuo Lietuva gali būti naudinga, idant ta ataka būtų sėkminga“, – kalbėjo ministras.

G. Landsbergiui lankantis Kyjive, šios šalies vadovas taip pat įteikė valstybinį apdovanojimą už paramą Ukrainai.