L. Andrikienė apie rezoliuciją dėl Kubos: politiniai kaliniai turi būti paleisti

„Nusikalstamas režimas ne tik nesilaiko Kubos tarptautinių įsipareigojimų ir Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, bet sistemingai ir labai šiurkščiai pažeidžia pamatines žmogaus ir piliečių teises“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė L. Andrikienė.

Parlamentarė atkreipė dėmesį į politinių kalinių, kalinamų Kubos kalėjimuose, gausą bei jų šeimų, kurios yra nuolat persekiojamos, padėtį. „Kubos valdžia veikia išvien su kitais nedemokratiškais režimais, visų pirma, su Rusija, Venesuela ir Iranu. Kuboje, dalyvaujant ir Rusijos spec. tarnybų instruktoriams, apmokomi Kolumbijoje veikiančių teroristinių grupuočių kariai, jų finansavimo šaltiniai – narkotikų kontrabanda, žmonių grobimas. Vienas iš minėto aljanso taikinių – ir Venesuela, siekiant destabilizuoti ir tokiu būdu kontroliuoti padėtį šioje šalyje, išlaikant valdžioje nedemokratišką H. Chavezo įpėdinio N. Maduro valdžią. Kubos režimas kelia realią ir rimtą grėsmę visam regionui“, – neslėpė susirūpinimo L. Andrikienė.

„Mūsų rezoliucijoje pagrįstai teigiama, kad politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti, o persekiojimas jų atžvilgiu nutrauktas. Šiurkštiems režimo nusikaltimams, žmogaus teisių pažeidimams – nulinė tolerancija, tokia yra mūsų pozicija ir tik tokia ji gali būti“, – pabrėžė parlamentarė.

Mūsų rezoliucijoje pagrįstai teigiama, kad politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti, o persekiojimas jų atžvilgiu nutrauktas.

„Šiuo dokumentu Seimas patvirtina, kad Lietuvos valstybės pozicija dėl Europos Sąjungos – Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo nekinta. Lietuva neratifikuos minėto susitarimo, kol nebus įvykdytos sąlygos, kurias, beje, ankstesnės kadencijos Seimo nariams išdėstė ir 2019 m. gruodį Seime viešėję Kubos opozicijos atstovai, tarp jų – A. Sacharovo premijos laureatas, politinis kalinys Guillermo Fariñas. Politinių kalinių išlaisvinimas, spaudos ir žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, laisvė kurtis ir laisvai veikti politinėms partijoms – tai tie darbai, kurių neatidėliodama turėtų imtis Kubos vyriausybė, jeigu ji nori, kad Europos Sąjungos ir Kubos susitarimas būtų ratifikuotas šimtu procentu“, – pažymėjo viena rezoliucijos autorių L. Andrikienė.

Šiuo metu Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, neratifikavusi Europos Sąjungos – Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris buvo pasirašytas 2016 m. gruodžio 12 dieną. 

ELTA jau skelbė, kad Seimas trečiadienį priėmė rezoliuciją „Dėl Kubos Respublikos“. Joje ryžtingai ir nedviprasmiškai pareiškiama, kad Kubos Respublikos režimas ir jo ryšiai su Rusijos Federacija, Venesuelos Bolivaro Respublika, Irano Islamo Respublika ir parama teroristinėms organizacijoms, finansuojamoms iš prekybos narkotikais, kelia grėsmę kaimyninėms Lotynų Amerikos regiono valstybėms ir visuomenėms.

Priimtu dokumentu Seimas nusprendžia, kad negalima skatinti Kubos Respublikos vyriausybės toliau eiti tuo pačiu keliu, nutylint apie šias realijas, taip pat kad nėra politiškai tikslinga ratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo ir nesudaryti Kubos Respublikos vyriausybei palankių sąlygų, kurios leistų Kubos Respublikos režimui tęsti savo pavojingos regioninės strategijos įgyvendinimą ir stiprinti Kubos Respublikos žmonių priespaudą.

Trečiadienį už rezoliuciją „Dėl Kubos Respublikos“ balsavo 82, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 17 Seimo narių.