Pavyzdžiui, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašoma pateikti LRT vadovų deklaracijas, o Finansų ministerijos – pateikti duomenis apie lėšas, skirtas nuo 2013 metų. Šį penkerių metų LRT ūkinės ir finansinės veiklos periodą bus pavesta įvertinti konkurso būdu vyriausybės atrinktai nepriklausomai tarptautinei audito kompanijai – Seimo tyrėjai nusprendė atsisakyti Valstybės kontrolės auditorių paslaugų.

Komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius tikina, kad LRT vadovybė privalės pateikti visas per penkerius metus sudarytas sutartis ir jų priedus, nors LRT vadovybė tikina negalinti atskleisti šios informacijos trečiosioms šalims be partnerių sutikimo.

„Specialiosios komisijos statusas visą tą konfidencialumą panaikina ir specialioji tyrimo komisija turi teisę susipažinti su visa informacija. Turiu omenyje konfidencialią informaciją“, – teigė Seimo laikinosios LRT veiklos tyrimo komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius.

Į Komisiją deleguoti opozicinės konservatorių frakcijos atstovai tikina sieksiantys tyrimą pakreipti taip, kad visuomeninis transliuotojas sustiprėtų, o ne priešingai.

„Toks slogus įspūdis buvo, kad mes lyg jau kažką nuteisėme ir ieškome tiesiog patvirtinimų savo argumentams. Jau kviečiam specialiąsias įvairias tarnybas, kad jos patvirtintų tai, ką mes jau žinome. Būtų gerai, kad to nebūtų. Mes susirinkom čia tam, kad sustiprintumėm mūsų visuomeninį transliuotoją“, – įsitikinęs Seimo laikinosios LRT veiklos tyrimo komisijos narys Žygimantas Pavilionis.

Buvęs LRT laidų vedėjas Rytis Juozapavičius, kurį laiką vadovavęs korupcijos tyrimo bendrovės „Transparency International“ Lietuvos skyriui ir nemažai tyrinėjęs žiniasklaidos korupciją, įsitikinęs, kad LRT turi puikią progą tapti skaidriausios žiniasklaidos priemonės pavyzdžiu Lietuvoje.

Kaip paaiškinti mokytojui, kai jis gauna tuos kelis šimtus eurų už viso mėnesio darbą, kaip paaiškinti ligoninei, kad ji negauna to 50 eurų, nes mes kitoje vietoje už vieną dainą mokame tūkstantį eurų?

„Jeigu LRT būtų aktyviai atlikusi savo namų darbus, skaidriai viską skelbusi, tada politiniam elitui nebūtų preteksto pradėti tą dialogą iš tokių jėgos pozicijų „imkime ir patikrinkime viską“. Man atrodo, kad ši situacija gali būti geras akstinas visiems tobulėti“, – mano „Transparency International“ savanoris Rytis Juozapavičius.

Atrodytų, tikrai valdančiųjų siekis ištirti nacionalinį transliuotoją grįstas pačiais geriausiais norais. Tačiau komisijai nepriklausantis, į viešą karą su LRT įsivėlęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis surengė spaudos konferenciją prieš pat pirmąjį parlamentinės komisijos posėdį, ir pateikęs kelias nuasmenintas LRT su prodiuserinėmis kompanijomis sudarytas sutartis bei jų priedus, dėstė savo įžvalgas.

„Mes šnekame apie mokesčių mokėtojų pinigus ir jų naudojimą. Ir kai mes matome, kad čia aš kaip pilietis pasakau 2 valandų trukmės laidos sąmatą, kuri yra 140 tūkst. eurų. Man kaip piliečiui, kuris irgi moka mokesčius, kyla klausimas, ką mes darome, kokias laidas darome. Kaip paaiškinti mokytojui, kai jis gauna tuos kelis šimtus eurų už viso mėnesio darbą, kaip paaiškinti ligoninei, kad ji negauna to 50 eurų, nes mes kitoje vietoje už vieną dainą mokame tūkstantį eurų?“ – klausė Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas.

Po šios R. Karbauskio spaudos konferencijos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažino, kad Kultūros komiteto pirmininkas turi savo požiūrį, bet jam spaudos konferencija atrodė nebuvo būtina.

„Nemanau, kad ji (spaudos konferencija – LRT.lt) buvo būtina, galbūt ji buvo net perteklinė“, – mano Seimo pirmininkas.

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas sako, kad R. Karbauskis, anonsavęs „bombą“ apie LRT, tikėjosi kuo didesnės auditorijos dėmesio ir tai jam pavyko. Tačiau jam nepavyko įtikinti žiniasklaidos, kad jis yra kovotojas už LRT skaidrumą ir prieš lėšų švaistymą.

„Pagrindinis tikslas akivaizdžiai buvo tam tikroms tikslinėms auditorijoms. Tokioms, kaip mokytojai, gydytojai. Jiems pasakyti, kad yra lygesni tarp lygių šitoje valstybėje, tai yra, kad LRT kažkas gauna didžiulius pinigus ir jis yra kovotojas prieš tokią neteisybę, galbūt korupciją. (...) Ar jam pavyko – čia jau kitas klausimas, nes jeigu mes vertintumėme po to buvusias publikacijas tos pačios žiniasklaidos, šitos žinutės, kaip pagrindinės, tikrai nedominavo. Manau, kad apsiskaičiavo šiek tiek R. Karbauskis ir jo strategai“, – apibendrina Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas.

Tai bus karas ne vardan pergalės čionai, o vardan pergalės rinkimuose.

A. Katauskas sako, kad informacija apie neva korumpuotą LRT ir „valstiečius“ puolančius žurnalistus netrukus persikels į regioninę žiniasklaidą.

„Jis supranta, kad socialinėje erdvėje, didžiojoje tradicinėje žiniasklaidoje, portaluose ar dar kitur jis nelaimės tos kovos, nes žurnalistai užduoda klausimus, jis į juos neatsako. Bet paprastam žmogui Kupiškyje, Naujojoje Akmenėje susitikimų metu jo žmonės galės paaiškinti, kad „žiūrėkit, mes ką radom, štai dėl ko jie mus puola“. Viskas kur kas paprasčiau“, – teigia A. Katauskas.

Toks posūkis neturėtų stebinti, nes, pasak profesoriaus Lauro Bielinio, valstiečiai žalieji jau pradėjo pasirengimą 2019 m. vyksiantiems savivaldybių ir Prezidento rinkimams, LRT skandalas – svarbi politinės kovos detalė.

„Aš esu įsitikinęs, kad svarbiausias prizas yra rinkimai. Rinkimai į savivaldą yra artimiausi ir tai labai svarbūs rinkimai. Visas šitas stumdymasis bus tikrai emocingas, mes matysime dar daug įvairiausių dramatiškų įvykių, kurie susieti tiek su R. Karbauskio problemų išviešinimu, tiek su vienų ar kitų LRT vedančių žurnalistų problemomis, kurias demonstruos R. Karbauskis. Tai bus karas ne vardan pergalės čionai, o vardan pergalės rinkimuose“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Lauras Bielinis.