Iš Darbo partijos pirmininkės pareigų pasitraukusi Loreta Graužinienė kol kas neketina atsistatydinti iš Seimo vadovės posto. Šias pareigas ji eis bent iki naujo partijos vadovo išrinkimo.

Tai ji pranešė trečiadienį Seime žurnalistams.

„Kada partija išsirinks naują vadovybę, tada su ja ir kalbėsime“, - teigė L.Graužinienė.

Politikė prisipažino asmeniškai norinti baigti kadenciją eidama parlamento vadovės pareigas.

„Taip, noriu (likti Seimo pirmininke - BNS). Kadangi tikrai jau yra didžiulis įdirbis, ir tai yra tokia pozicija, kurios nereikia dažnai keisti valstybei. Ne dėl to, kad aš esu“, - kalbėjo ji.

L.Graužinienė pareiškė, kad buvo padaryta taktinė klaida, kai Darbo partija nusprendė iš Seimo pirmininko pareigų atstatydinti Vydą Gedvilą ir į jas teikti Darbo partijos pirmininke išrinktą L.Graužinienę.

„Manau, kad buvo padaryta mūsų taktinė klaida keičiant Vydą Gedvilą. Iš esmės Vydas jau buvo metus dirbęs ir jau tikrai buvo pripažinimą įgavęs atstovaudamas užsienio politikai. Nėra taip paprasta nuvažiuoti ir kad tu būtum pripažintas kaip Lietuvos atstovas aukščiausiu lygiu. Tam reikia įdirbio“, - trečiadienį sakė „darbietė“.

V.Gedvilas Seimo pirmininko pareigas ėjo nuo 2012 metų lapkričio iki 2013 metų spalio.

L.Graužinienė taip pat sakė nebekandidatuosianti į partijos vadovus.

„Aš tikrai nekandidatuosiu, jeigu skyriai ir išreikš tokį pasitikėjimą“, - pabrėžė L.Graužinienė.

„Turiu aiškiai pasakyti, kad nedalyvausiu, nes esu įsitikinusi, kad į naują etapą, į Seimo rinkimų etapą, turi vesti naujas pirmininkas, jis turi susidėlioti savo komandą, savo strategiją“, - tvirtino ji.

Apie atsistatydinimą iš Darbo partijos pirmininkės pareigų L.Graužinienė pranešė antradienį būdama Ukrainoje.

Politikė sakė tokį žingsnį žengusi „prisiimdama asmeninę atsakomybę už savivaldos rinkimų rezultatus“.

Per vietos valdžios rinkimus už Darbo partiją Lietuvoje balsavo 10 proc. rinkėjų, juos aplenkė socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai.

„Darbiečiai“ gavo 148 tarybos narių mandatus, tačiau neturės nė vieno atstovo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse. Partija laimėjo tris merų postus iš 60.