„Aš manau, kad jie (nuogąstavimai) yra šiek tiek daug sureikšminti ir perdėti“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė L.Graužinienė.
Pasak jos, šiuo metu veikiančių įstatymų atskiruose straipsniuose „yra įvairių nuostatų ir čia nieko naujo nepasakyta sukoncentravus į viena“.
Seimo pirmininkė taip pat sakė abejojanti, ar teismai pagal siūlomą nuostatą trauktų atsakomybėn žurnalistus.
L.Graužinienė teigė, kad priimdami sprendimą dėl Baudžiamojo kodekso pataisų dauguma parlamentarų remiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, nes ne visi Seimo nariai išmano baudžiamąją teisę.
„Visai nesistebiu, kad kai kurie net pasimetė, kai paklausė, nes iš tiesų visada reikia pasitikėti tuo komitetu, kuris daro išvadas, nes jis atsako už tų išvadų pateikimą Seimui“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimas praėjusią savaitę papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Už tokią veiką atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą. Nuostata dėl neviešos teismo medžiagos yra platesnė - atsakomybė numatoma ne tik už atskleidimą, bet ir už viešą paskelbimą.
Kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami pataisas vetuoti. Jie teigia, kad įstatymas gali apriboti galimybes pranešti apie vykstančius teisminius procesus ir sudaro prielaidas kelti bylas žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai paskelbiama visuomenės interesus atitinkanti informacija.
Prezidentė kol kas nesako, ar vetuos šias pataisas, tačiau yra pavadinusi jas apgailėtinomis.
„Lauksime prezidentės nuomonės, jeigu bus veto, tai bus kažkokie pasiūlymai ir Seimas nagrinės iš naujo nustatyta tvarka“, - kalbėjo L.Graužinienė.
Naujausi komentarai