Opozicijos atstovai taip pat nevienodai vertina penktadienį Gitanto Nausėdos pateiktą veto vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymui.

Norint atmesti prezidento veto Seime reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

G. Lansbergis: prezidentas neįsiklausė į baltarusių opoziciją

„Tenka apgailestauti, kad prezidentas neįsiklausė tiek į demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą, tiek į tinkamai subalansuotą Lietuvos Seimo poziciją. Noriu tikėti, kad Seimas liks prie savo pozicijos“, – BNS perduotame komentare sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Tenka apgailestauti, kad prezidentas neįsiklausė tiek į demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą, tiek į tinkamai subalansuotą Lietuvos Seimo poziciją.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad frakcijos G. Nausėdos siūlymus įvertins kitą savaitę.

„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – komentare BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

TS-LKD atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino dar norintis susipažinti su prezidento siūlymais, tačiau jis įsitikinęs, kad prezidento veto „neturi didelių perspektyvų“ parlamente.

„Galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų. Tad didelių perspektyvų veto neturi Seime, bent jau aš taip suprantu“, – BNS sakė jis.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat tvirtino, kad jo bendražygiai laikysis „to balsavimo, kuris įvyko priimant įstatymą Seime“.

„Man atrodo, kad pavyko pasiekti geresnį ir tikslesnį rezultatą negu, kad pasiūlymais komitete buvo tas rezultatas pakeistas. Turiu omenyje, apsaugoti didelę dalį žmonių, kurie jau kurį laiką (...) gyvena Lietuvoje ir yra pradėję tam tikras pilietybės įgijo procedūras. Įstatyme užfiksuota, kad Baltarusijos piliečiams ši tvarka nesikeičia ir aš nematau priežasties, kodėl turėtume eiti į griežtesnę pusę“, – tikino jis.

Paklaustas, ar Laisvės frakcija nepritars veto, jis teigė, jog „taip“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė nesąs nustebęs dėl prezidento veto, jo manymu, Baltarusija taip pat yra okupuojanti šalis, todėl jis sakė raginsiąs frakciją G. Nausėdos siūlymams pritarti.

„Aš asmeniškai raginčiau mūsų frakciją pritarti tokiam veto ir priimti jį su pakeitimais, kuriuos pasiūlys prezidentas, nes jau priiminėjant įstatymą mano pasisakymas buvo, kad klaidinga pozicija yra sakyti šitie beviltiški, o šitie dar truputį ne visai blogi“, – kalbėjo valdančiųjų liberalų atstovas.

„Aš nesuprantu, kodėl tokią diferenciaciją darome, kuri tampa tokia nesuprantama diskriminacija vienų atžvilgiu, kai ir vieni, ir kiti yra šmikiai“, – sakė E. Gentvilas.

Politikas tvirtino dar neaptaręs pozicijos su frakcija, tačiau svarstė, kad „ko gero, nuomonės frakcijos neišsiskirs“.

Nevieninga ir opozicija

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas šalies vadovo poziciją laiko suprantamesne. Anot jo, išlygų Baltarusijos piliečiams neturėtų būti, nes abi šalys yra agresorės.

„Iš viso, jie labai skubotai konstruoja ir ne ten fokusuojamasi. Fokusuotis reikėtų į mūsų pilietinio pasipriešinimo, pilietinio rengimo, kovinės galios stiprinimą, o visi šitie veiksmai daugiau sukelia pykčio, nerimo, susipriešinimo, yra neišdirbti“, – teigė „valstietis“.

Matome, kad Baltarusijos bendradarbiavimas su Rusija stiprėja, manau, kad išskirtinumų nereikėtų pabrėžti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius taip pat sakė, kad ir rusams, ir baltarusiams turėtų būti taikomos tos pačias sąlygos.

„(...) Matome, kad Baltarusijos bendradarbiavimas su Rusija stiprėja, manau, kad išskirtinumų nereikėtų pabrėžti“, – teigė jis ir pridūrė, kad šalies vadovo veto reikėtų pritarti.

Tuo metu opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sakė nepritariantis šalies vadovo pozicijai bei abejojo, ar ją palaikys ir „darbiečių“ frakcija Seime.

Jo nuomone, baltarusius prilyginti Rusijos piliečiams yra „šiek tiek per drąsu“.

„(...) Mes manome, kad tai nėra lygiagretūs variantai, turint omeny, kad iš Baltarusijos labai daug IT sektoriaus, aukštos kvalifikacijos žmonių yra čia, Lietuvoje, įsikūrusių, jie ir mokesčius moka, ir bendrąjį vidaus produktą kuria, ir integravęsi gerai“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Socialdemokratės Dovilės Šakalienės teigimu, G. Nausėdos sprendimas nėra netikėtas, o reikalavimas taikyti vienodas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, „kurios abi aktyviai vykdo agresiją prieš Ukrainą, yra logiškas“.

„(...) kaip tai praktiškai įgyvendinti, aišku, yra sudėtingiau“, – kalbėjo ji.

Parlamentarė tvirtino, kad frakcija dar tarsis, ar palaikyti prezidento veto.

Prezidentas – už vienodas sankcijas

Prezidentas G. Nausėda penktadienį vetavo vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą, siūlydamas Seimui suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pritaria įstatymo tikslui taikyti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad „nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams“ todėl siūlo taikyti „vienodas ribojamąsias priemones“.

Pagal G. Nausėdos siūlymą, Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Šalies vadovo siūlymu, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto, o teismų pripažinti kaltais dėl sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo asmenys būtų būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

Ribojimų siekiama jau gegužę

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.