- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį ruošiantis aiškintis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad viena iš svarstomų krypčių yra su Rusija dirbančių įmonių viešinimas.
„Viešinimas yra viena iš svarstomų krypčių. Mes apie tai kalbėsimės, aiškinsimės, koks tokio galimo įmonių viešinimo santykis su duomenų apsauga, Europos Sąjungos įvairiais reguliavimais, nes turime suvokti vieną paprastą dalyką – mes šioje vietoje kalbame apie nesankcionuotas prekes“, – LRT radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Kas patenka į sankcijas, tas negali būti eksportuojama, ir tokie ryšiai negali būti palaikomi, bet kas nepatenka – iš principo prekyba gali vykti, ryšiai gali būti, bet tada kiekviena valstybė ir kiekviena įmonė turi sau atsakyti kaip tai atrodo moralės klausimu“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, su Rusija dirbančios įmonės per verslo ryšius netiesiogiai palaiko Vladimiro Putino režimą, Rusijos ekonomikos gyvybingumą, taip pat gali sudaryti kontraktus su sankcionuotomis šios šalies įmonėmis.
Kas patenka į sankcijas, tas negali būti eksportuojama, ir tokie ryšiai negali būti palaikomi.
„Sankcionuoti čia nėra galimybių, nes mes, kaip valstybė, šitą kompetenciją atidavę Europos Sąjungai, bet mes galime ieškoti būdų daryti kitokį poveikį – vienas iš poveikių yra svarstyti apie tokių įmonių viešinimą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anot NSGK pirmininko, dar vienas galimas saugiklis – apriboti su Rusija dirbančių Lietuvos įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau, pasak jo, tam reikalinga teisinė analizė.
„Politiškai gali atrodyti vienaip. Aš tikrai matyčiau galimybę tokioms įmonėms įvedinėti tam tikrus ribojimus dėl dalyvavimo Lietuvos viešuosiuose pirkimuose, bet dažnai politikas susiduria su teise. Todėl mes šiandien tik zonduosime galimybes ir svarstysime, ar toks saugiklis galėtų atsirasti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūryje V. Sinkevičiaus suburti ES šalių ministrai tarsis dėl Baltijos jūros padėties1
Klaipėdoje ir Palangoje penktadienį aštuonių prie Baltijos jūros esančių Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai, dalyvaus konferencijoje „Mūsų Baltija“. ...
-
S. Zurabišvili: narystė ES atvertų galimybę Sakartvelui susigrąžinti okupuotas teritorijas15
Sakartvelo narystė Europos Sąjungoje (ES) atvertų galimybę susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, sako šalies prezidentė Salomė Zurabišvili. ...
-
A. Abramavičius: laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams Lietuvai ypač aktualus
Laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams yra ypač svarbus Lietuvai dėl priimtų karo pabėgėlių skaičiaus, po Europos Sąjungos (ES) ministrų sprendimo dar metams pratęsti garantijas sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. ...
-
Įvardijo, kada TS-LKD kandidatai į prezidentus apsispręs, ar dalyvauti rinkimuose14
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių iškelti kandidatai į prezidentus sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose turės priimti iki kitos savaitės trečiadienio vakaro. ...
-
Seime surinkti parašai inicijuoti tyrimo komisijai dėl pranešėjo istorijos1
Seime ketvirtadienį surinkti parašai inicijuoti tyrimo komisijai dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką. ...
-
G. Nausėda: ES migrantų mechanizme trūksta adekvatumo vertinant Ukrainos pabėgėlius1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizme dėl pasidalinimo neteisėtai į Bendriją patekusiais migrantais nepakankamai įvertintas Lietuvos ir kitų regiono šalių indėlis, priimant Ukrainos karo pabėgėlius...
-
Lietuvoje pirmą kartą dislokuojami žvalgybiniai NATO orlaiviai10
Lietuvoje pirmą kartą dislokuojama žvalgybinė NATO išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistema (AWACS) – oro erdvės stebėjimą užtikrins specialūs orlaiviai. ...
-
A. Anušauskas paragino Estiją prisijungti prie Ukrainos išminavimo koalicijos
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį per susitikimą su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje Kaimo Kuusku paragino šią šalį prisidėti prie Ukrainos išminavimo koalicijos. ...
-
G. Nausėda: mokytojai turi teisę streikuoti, išeities turi ieškoti abi pusės1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nekvestionuojantis mokytojų profesinių sąjungų teisės streikuoti ir teigia, jog dėl mokytojų darbo sąlygų turi būti pasiektas abipusis susitarimas bei užtikrinta, jog nenukentėtų moksleiviai. ...
-
Premjerė: Lietuva turi galimybę iš Italijos priimti neteisėtų migrantų14
Jei bus aktyvuotas Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizmas, Lietuva yra pasiruošusi priimti į Italiją atvykusių neteisėtų migrantų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...