Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – tai kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią partijos siunčia apie save žinią rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama "Laisvės ir teisingumo" elitą.

Pradžia – stovėjimo aikštelėje

"Laisvės ir teisingumo" partijos steigiamasis, tiksliau, jungiamasis, suvažiavimas šį birželį dėl karantino vyko neįprastoje vietoje – "Litexpo" automobilių stovėjimo aikštelėje, o jo dalyviai balsavo neišlipdami iš automobilių feisbuke. Bet trijų susivienijusių politinių darinių – ką tik likviduoto "Tvarkos ir teisingumo", Laisvės sąjungos (liberalų) ir judėjimo "Pirmyn, Lietuva" ligtoliniai lyderiai Remigijus Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas mielai pozavo fotografams sukryžiavę špagas kaip trys muškietininkai, o Alexandre Dumas herojų šūkį "Vienas už visus, visi už vieną" adaptavo savam kontekstui į "Vienas už visus, visi už Lietuvą".

Tiesa, trejetukas – nebe nutrūktgalvių muškietininkų amžiaus: A.Paulauskui – 67-eri, A.Zuokui – 52-eji, R.Žemaitaitis triumvirate jauniausias – 38-erių.

Ne naujokai jie ir politikoje. Tiesa, politikos nutrūktgalvių ar skandalistų vardas jiems gal ir tinka.

R.Žemaitaitis, A.Paulauskas ir A.Zuokas rinkėjus vilioja žadėdami V.Adamkaus idėjų tęstinumą. (I.Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Grandioziniai projektai

A.Zuokas, kad ir ką darytų, prikausto žmonių dėmesį. Net jo skyrybų su žmona peripetijos pernai kokiai savaitei buvo tapusios vos ne pagrindine valstybės naujiena ir stebėtos kaip koks įtempto siužeto trileris. O jo politinėje karjeroje buvo tokių pakilimų ir nuosmukių, kad amerikietiškųjų kalnelių atrakcionams iki to toli.

Nepriteklius, smurtas, girtaujantys tėvai – A.Zuokas atvirai pasakojo apie savo vaikystę. Jaunystėje jis išgarsėjo kaip karo korespondentas, o metęsis į politiką netruko tapti jauno veržlaus politiko etalonu. Jis sugebėjo tapti artimas Valdui Adamkui – 1997–1998 m. buvo jo rinkimų štabo narys, o vėliau V.Adamkus tapo jo sūnaus krikštatėviu. Tada 32-ejų A.Zuokas jau buvo išrinktas Vilniaus meru, ir tokio pripažinimo paskui sulaukė dar du kartus.

Idėjų pilnas jaunas politikas kėlė susižavėjimą – jo apdovanojimų sąrašo geografija nuo "Verslo žinių" "Metų ekonomikos variklio" iki labiausiai pasižymėjusio 2002 m. pasaulio jauno žmogaus vardo, kurį jam suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai. Pripažinimo sugeba sulaukti net už kontroversiškus poelgius: štai 2011 m. jis šarvuočiu sutraiškė ne vietoje pastatytą automobilį ir pelnė Harvardo universiteto "Ig Nobel" apdovanojimą "Už atradimus, kurie iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti", o kino žvaigždė britas Jeremy Irons’as vaizdo medžiagoje apie savo patirtį filmuojantis Vilniuje kvietė vilniečius balsuoti už A.Zuoką.

Šis be perstojo generavo ambicingas idėjas – nuo Vilniaus miesto  oro linijų, tramvajaus, Gugenheimo muziejaus ar siūlymo Lietuvai praplėsti savo teritoriją įsigyjant vieną iš Graikijos salų ir joje įkurti Lietuvos turistų centrą. Tačiau meras kritikuotas, kad kasdienėms miesto problemoms tokio dėmesio trūko, o kai kurie projektai stūmė Vilnių į bankrotą.

Be to, teisėsauga atskleidė ir juodų dėmių jo politinėje biografijoje. Išaiškinta, kad "Rubicon Group" juodojoje buhalterijoje kartotas pseudonimas Abonentas – A.Zuokas. 2008 m. teismas A.Zuoką pripažino kaltu dėl bandymo papirkti tarybos narį. 2009 m., atlikus bausmę, teistumas panaikintas.

Bet lig šiol vilniečiai A.Zuoką prisimena ir kaip ambicingą merą, kuris ėmėsi keisti miestą. Dvejus tiesioginius merų rinkimus jis pateko į finalą, bet jame palaikymo jau pritrūko. Vis dėlto ir pernai Vilniaus taryboje jo komanda sugebėjo būti antra ir laimėti dešimt mandatų. Šįsyk tai buvo visuomeninis komitetas "Laimingas Vilnius", o anksčiau A.Zuokas buvo Liberalų ir centro sąjungos pirmininku, o iš jos pasitraukęs – dar kelių politinių darinių lyderis, tačiau "Laisvėje ir teisingume" – nebe.

Triumfą keitė pralaimėjimai

Netrūko pakilimų ir nuosmukių ir A.Paulausko politinėje biografijoje. Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos generalinis prokuroras 1997–1998 m. prezidento rinkimuose tik puse procento rinkėjų balsų atsiliko nuo pergalę šventusio V.Adamkaus. Pralaimėjimas nuo politikos jo neatbaidė: įsteigė Naująją sąjungą (socialliberalus), tapo jos pirmininku, triumfavo parlamento rinkimuose, tapo Seimo pirmininku. Bet permainas žadėjusi Naujosios politikos koalicija netrukus žlugo, socialliberalai liberalias jėgas iškeitė į socialdemokratus. Su jais kartu kandidatavo 2004 m. Seimo rinkimuose, A.Paulauskas vėl tapo Seimo pirmininku, bet 2006 m. tapo ir pirmuoju nušalintu nuo šio posto.

Visi trys muškietininkai labai skirtingi ir vertybiškai juos mažai kas sieja.

Vėlesni rinkimai A.Paulauską ir jo partiją paliko Seimo užribyje, galiausiai po dar sėkmės neatnešusių jungimųsi su kitomis politinėmis jėgomis ji susiliejo su Darbo partija. A.Paulauskas kadencijai išrinktas Seimo nariu, bet praėjusiuose rinkimuose vėl liko užribyje. 2017 m. įsteigė visuomeninį politinį judėjimą "Pirmyn, Lietuva", bet populiarumo jis nesusilaukė.

Beje, A.Paulauskas dar dukart bandė laimę prezidento rinkimuose – 2002 ir 2014 m., pastarąjį kartą konkuravo ir su dabar bendrapartiečiu tapusiu A.Zuoku. Nors ir vėl nepasisekė, A.Paulauskui teko pabūti prezidentu, tiesa, tik laikinuoju, kai apkaltos būdu iš prezidento pareigų buvo nušalintas Rolandas Paksas.

Buvusių "tvarkiečių" – trys

Jauniausias iš muškietininkų R.Žemaitaitis baigia antrą kadenciją Seime. Ypač pirmąją jis garsėjo specifine retorika. Po susitikimų su rinkėjais šie tikino, kad jis anuometį premjerą Andrių Kubilių vadino debilu, kitus politikus pederastais. Stebino jis ir savo pareiškimais, pavyzdžiui, Krymo referendumą dėl atskilimo nuo Ukrainos yra prilyginęs Lietuvos sprendimui atkurti nepriklausomybę, buvo užsimojęs grąžinti mirties bausmę.

"Tvarkiečiams" tapus valdančiosios koalicijos nariais R.Žemaitaitis užėmė Seimo vicepirmininko kėdę, save ėmė matyti ir krašto apsaugos ministro poste, tuo nustebindamas net koalicijos partnerius. Tačiau "Tvarkos ir teisingumo" frakcija ėmė byrėti. Pernai birželį nelikus minimalaus septynių narių skaičiaus pirmą kartą parlamento istorijoje išbandyta Seimo narių nuoma – "tvarkiečius" papildė valstietė Agnė Širinskienė, po to ją pakeitė Audronė Jankuvienė. Vis dėlto rugsėjį R.Žemaitaitis liko vienas, kiti "tvarkiečiai" susibūrė į naują frakciją "Lietuvos gerovei". Jos lyderis Vytautas Kamblevičius apkaltino R.Žemaitaitį, kad šis skleidžia destrukciją partijoje ir frakcijoje, ignoruoja kitus, su niekuo nederina jokių sprendimų. O R.Žemaitaitis čia įžvelgė ir buvusio partijos pirmininko R.Pakso ranką. Nelikus frakcijos R.Žemaitaičio paprašyta palikti Seimo vicepirmininko postą, bet jis atsisakė, tad Seimui teko jį atstatydinti.

Dabar "Laisvės ir teisingumo" rinkimų sąraše penktas Kęstutis Bartkevičius – vienintelis su R.Žemaitaičiu likęs jo bendražygis iš "tvarkiečių" frakcijos. Jis taip pat buvo perėjęs į frakciją "Lietuvos gerovei", bet paskui netikėtai iš jos pasitraukė, ir tada jau joje neliko būtinų septynių narių. V.Kamblevičius svarstė, gal tai lėmė užstrigusios derybos dėl ekonomikos ir inovacijų ministro posto, kuris matuotas ir K.Bartkevičiui. Šis tai neigė ir aiškino tiesiog norintis prisijungti prie "Laisvės ir teisingumo".

K.Bartkevičius – Seimo narys antra kadencija, buvęs Mažeikių vicemeras, Mažeikių verslininkų asociacijos eksprezidentas, 1999–2002 m. jis vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Beje, jis yra buvęs ir Tėvynės sąjungos narys.

Trečia buvusi "tvarkietė" dešimtuke – Prienų rajono vicemerė, ilgametė vietos rajono politikė visuomenininkė Loreta Jakinevičienė. Dabar šešta "Laisvės ir teisingumo" sąraše, pastaruosius dvylika metų buvo "Tvarkos ir teisingumo", o iki to – A.Zuoko vadovautos Liberalų ir centro sąjungos narė, su jais kandidatavo savivaldos rinkimuose 2007 m.

Daug A.Zuoko bendražygių

Pusė dešimtuko – zuokininkai, keturi jų – Vilniaus tarybos nariai. Pirmą po triumvirato ketvirtą numerį gavo Vilniaus savivaldybės narė Diana Stomienė. Politikoje ji – pirma kadencija, bet kaip meno galerininkė žinoma jau ne vieną dešimtmetį, ji – garsios tarptautinės meno mugės "ArtVilnius" sumanytoja ir vadovė.

Septintas sąraše – jame jauniausias 33-ejų advokatas Vydūnas Sadauskas, taip pat pirmą kadenciją Vilniaus tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Su Laisvės sąjunga yra kandidatavęs į Seimą, bet nesėkmingai. Anksčiau yra buvęs Krikščionių demokratų partijos narys.

Aštunta – Eglė Čaplikienė, dar viena pirmos kadencijos Vilniaus miesto tarybos narė. 23-ejus metus ji dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, šiemet gegužę tapo Neįgaliųjų reikalų departamento prie šios ministerijos direktore.

Kur kas žinomesnis politikoje jos vyras Algis Čaplikas – dvi kadencijas buvęs Seimo narys, aplinkos ir sveikatos apsaugos eksministras, Liberalų ir centro sąjungos ekspirmininkas, buvęs Sąjūdžio Seimo narys. A.Čaplikas sąraše paskutinis, bet tai geidžiamas numeris, mat jį rinkėjai visuomet reitinguoja. Štai savivaldos rinkimuose pernai jis taip pat buvo paskutinis – 101-as ir pakilo net į 11-ą vietą. Bet rizika yra rizika – liko pirmas už brūkšnio.

Dešimtuką užbaigia dar vienas iš senųjų liberalų plejados – Gintautas Babravičius. Jis – 2000–2004 m. kadencijos Seimo narys, buvęs Vilniaus miesto vicemeras, buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas. Bandė grįžti ir į Seimą, patekti į Europos Parlamentą, bet nesėkmingai. Jis žinomas ir kaip radijo stočių M-1 ir Radiocentro įkūrėjas, "Roko maršų per Lietuvą", tarptautinių festivalių "Vilnius Jazz" organizatorius.

Vienintelė nepartinė dešimtuke jame devinta buvusi žurnalistė, buvusi TV3 žinių tarnybos, vėliau – valdančiosios bendrovės, kuriai priklausė rusiškas Pirmasis Baltijos kanalas, vadovė. Iš pastarųjų pareigų ji atsistatydino po šmeižikiškos laidos apie Sausio 13-ąją. Vėliau ji buvo "darbiečių" žemės ūkio ministrų viešųjų ryšių atstove. Šiuo metu vadovauja viešajai įstaigai "Moterys už progresą".

J.Butkevičienė – Šalčininkų rajono tarybos narė, išrinkta su socialdemokratais, kurie pernai ją kėlė ir į šio rajono meres. Tiesa, ji į šią partiją nestojo, kaip ir dabar nėra naujo savo politinio prieglobsčio – "Laisvės ir teisingumo" narė.

Pasak R.Žemaitaičio, sudarant dešimtuką jokių kvotų nebuvo, o jis formuotas pagal specialybes, ligšiolinę patirtį, matomumą visuomenėje.

Politinė aritmetika

"Laisvė ir teisingumas" – bene vienintelis iš politinių naujadarų, kuriam sociologinės apklausos teikia vilties patekti į Seimą – "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" apklausoje liepą už juos ketino balsuoti 5,6 proc. apsisprendusių rinkėjų. "Baltijos tyrimams" / Eltai respondentai šią partiją dažniausiai iš visų kitų minėjo kaip galimą antrąjį pasirinkimą, kas yra svarbu esant tiek daug neapsisprendusių rinkėjų. Be to, šioje apklausoje R.Žemaitaičio palankus vertinimas per mėnesį šoktelėjo net 10 procentinių punktų.

I.Gelūno/Fotobanko nuotr.

Susumavus pernai Europos Parlamento rinkimuose gautus "Tvarkos ir teisingumo" 2,7 proc., Laisvės sąjungos – 1,9 ir A.Paulausko visuomeninio rinkimų komiteto "Stipri Lietuva vieningoje Europoje" – 1,3 proc., taip pat išeitų, kad 5 proc. barjeras – įveikiamas, pastebi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Tačiau politikoje tokia aritmetika ne visuomet suveikia, o vertinant apklausų duomenis reikia turėti omenyje statistinę 3 proc. paklaidą. M.Baltrukevičiaus prognozėmis, vis dėlto didesnė tikimybė, kad šios partijos Seime nebus.

Štai 2016 m. prognozuota, kad į Seimą pateks Darbo partija, o tvarkiečiai – ne, tačiau išėjo atvirkščiai – daugiamandatėje šie surinko 5,3 proc. balsų. Dabar "darbiečiai" kyla, o "Tvarkos ir teisingumo" partija nebeegzistuoja.

Partinė aritmetika negalioja ir jungiantis partijoms. Nors kovą "Tvarka ir teisingumas" deklaravo turinti beveik 10,5 tūkst. narių, o Laisvės sąjunga per 4 tūkst., bendrai sudėjus ir dar papildžius A.Paulausko judėjimu, teišėjo 6,5 tūkst. R.Žemaitaitis aiškina, kad padarius reviziją paaiškėjo "tvarkiečių" esant geriausiu atveju apie 6 tūkst. narių. 2016 m. gruodį tapęs partijos pirmininku jis siūlęs keisti ir partijos pavadinimą, ir struktūrą, ir ieškoti naujų politinių partnerių, kad nusikratytų su nusikaltimais siejamos partijos šleifo, tačiau nutarta iki savivaldybių rinkimų nieko nekeisti. Tad didžioji permaina išaušo tik dabar.

Vis dėlto, pasak M.Baltrukevičiaus, naujos partijos pirmus mėnesius sugeba atkreipti į save dėmesį, tačiau šių trijų politinių jėgų jungimasis nebuvo labai sklandus, ypač "tvarkiečių", kurie turėjo būti stambiausias naujo darinio žaidėjas, nes buvo gausiausia ir tarp trijų vienintelė parlamentinė partija. Bet naujas darinys tvėrėsi "Tvarkos ir teisingumo" subyrėjimo būdu.

Be to, sako analitikas, naujumo efekto nelieka, kai pažiūri į sąrašą, kuriame nemažos dalies geriausi politiniai laikai jau praeityje. Štai A.Paulausko geriausi rinkimai buvo dar praeitame amžiuje – 1998 m., A.Zuokas nieko rimto nelaimėjęs nuo 2011 m. savivaldos rinkimų. Dešimtuke – keli naujesni vardai, kad ir žinomos kultūros žmonėms D.Stomienės, bet ir ji nėra tokio kalibro, kad sugeneruotų daug balsų. Pasak M.Baltrukevičiaus, sąraše daugiau savivaldos lygmens politikai. Net ir A.Zuokas, kad ir kiek jis keitė politines jėgas, sėkmės atotrūkis tarp savivaldos rinkimų Vilniuje ir nacionalinių buvo didžiulis.

"Trijų politinių jėgų jungimasis pagrįstas tikrai ne kokiomis giliomis, visus vienijančiomis vertybėmis, o interesais perkopti 5 proc. ir išsispręsti savo egzistencinius klausimus. Nauja partija bando save pateikti kaip centristinę, liberalią. Tačiau R.Žemaitaitis svarstė apie mirties bausmės sugrąžinimą, ir kai kurie kiti jo siūlymai nelabai asocijavosi su liberalumu, o štai tapo liberalios partijos pirmininku. Visi trys muškietininkai labai skirtingi ir vertybiškai juos mažai kas sieja", – vertina M.Baltrukevičius.

"Esu konservatyvus liberalas: dėl bendro gėrio galima susitarti, bet turi būti aiškios taisyklės. Pagrindas yra taisyklės, o ne jų laužymas", – savo liberalumą apibūdina pats R.Žemaitaitis.

Tad nors rinkėjus vilioja žadėdami V.Adamkaus idėjų tęstinumą, vargu, ar ir pats kadenciją baigęs prezidentas įžvelgia kokį pretekstą sieti jo vardą su "ekstvarkiečiais" ar "eksdarbiečiais".

Galų gale, paskutinis klausimas: o kur svarbiausias – ketvirtas muškietininkas d’Artanjanas? Trys susijungusių partijų lyderiai dievažijosi, kad nė vienas nevadovaus naujam dariniui, ir net pasiskelbė ieškantys partijos pirmininko-vadybininko, lyg tai būtų koks UAB. R.Žemaitaičio tikinimu, tokiems planams sutrukdė COVID-19: partijos pirmininku turėjęs tapti verslininkas yra partijos narys, tačiau jo nėra net rinkimų sąraše, mat jis susitelkė gelbėti savo verslą.

Bet į klausimą, kas trijų muškietininkų partijoje yra d’Artanjanas, R.Žemaitaitis atsakė nedvejodamas: "Lietuva."

Politikų nuoma, partijos pirmininkas-vadybininkas, o dabar Lietuva – d’Artanjanas. Kas toliau?

"Laisvės ir teisingumo" dešimtukas

1. Remigijus Žemaitaitis

2. Artūras Zuokas

3. Artūras Paulauskas

4. Diana Stomienė

5. Kęstutis Bartkevičius

6. Loreta Jakinevičienė

7. Vydūnas Sadauskas

8. Eglė Čaplikienė

9. Jolanta Butkevičienė

10. Gintautas Babravičius

Esami Seimo nariai: 2

Esami savivaldybių tarybų nariai: 6

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke*: 4

Amžius: nuo 33 iki 67 metų, vidurkis 53,6.

Lyčių lygybė: 6 vyrai, 4 moterys

Politikos debiutantai: 0

Partijų perbėgėliai: 6

Ne partijos nariai: 1

*Du "Tvarkos ir teisingumo" ir du Laisvės sąjungos (liberalų) dešimtukuose