„Ar dar yra Amerika? Ar jie ten susirinkę svarstė savo politiką? Kai kada atrodo, kad jie kalba ir veikia kaip agresoriaus – Putino – sąjungininkai vienoje stalo pusėje prieš Ukrainą ir galbūt prieš kai kuriuos demokratus Europoje, kurie dar norėtų ginti principą, užpultą Ukrainą“, – LRT televizijai penktadienį sakė V. Landsbergis.

JAV ir Rusiją šią savaitę Saudo Arabijoje pradėjo derybas dėl taikos Ukraine. Vis tik į susitikimą Kyjivas nebuvo pakviestas.

ES primygtinai reikalauja, kad per bet kokias derybas svarbią vietą turi užimti ir Ukraina, ir Europa.

Kyjivui atsisakant priimti susitarimą, kuriuo Vašingtonui suteikiama galimybė naudotis jos naudingųjų iškasenų telkiniais, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti.

Čia yra taika?

Jis taip pat melagingai pareiškė, kad karą su Rusija neva pradėjo Ukraina.

„Faktas tas, kad Ukrainai siūloma, ir net ne visai tiesiogiai, kapituliuoti ir besąlygiškai kapituliuoti“, – sakė V. Landsbergis.

„Kai dideli politikos mąstytojai sako, kad jie už taiką, už tai, kad šis karas baigtųsi, paprastas klausimas, ar jūs tai pasiūlėte karo pradininkui? Nes labai aišku, kas pradėjo, kas užpuolė, dėl ko karas vyksta. Jūs jam pasiūlėte užbaigti karą? Pasiūlyk tam, kuris tą daro“, – kalbėjo pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę.

„O kam tų siūlai? Tam, kuris dar priešinasi? Dar šiek tiek nori gyventi? Jam siūlai greičiau pasiduoti. Čia yra taika?“ – pridūrė jis.

Politikas teigė, kad pasaulis įėjo į „visiško netikrumo ir net nesusigaudymo“ etapą.

Jis taip pat svarstė, jog svarbu vertinti ne JAV lyderio kalbas.

„Visada reikia palaukti veiksmo. Sakė, pasakė ar pavadino diktatoriumi, ar dar kuom nors, ar galėjo Putiną pavadinti didžiausiu pasaulio demokratu, labdaros tiekėju – galima pasakyti kažin ką. Tas yra ne taip svarbu, kaip tai, kas yra daroma“, – kalbėjo V. Landsbergis.