Bendrame Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų bei Prancūzijos deleguoto ministro pasirašytame pareiškime pabrėžiama, kad nepriklausoma ir demokratiška Ukraina yra pamatinė euroatlantinio ir globalaus saugumo dalis.
„Stipri regioninė grupė – Šiaurės ir Baltijos šalys kartu su mūsų partnerėmis Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – siunčiame aiškią žinią apie tai, ką mes norime pasiekti. Ir tai yra ilgalaikė taika Europoje, kuri prasideda Ukrainoje. Be ilgalaikės taikos Ukrainoje nebūtų taikos Europoje“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Dėl to turime dėti daugiau pastangų, nes per pastaruosius mėnesius išvydome, kad Vladimirui Putinui bombos kalba garsiau nei diplomatija“, – teigė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad reikalinga teisinga taika, atspindinti pagrindinius tarptautinės teisės principus.
„Mums taip pat reikia teisingos taikos, o siekiant teisingos taikos turime ginti pagrindinius tarptautinės teisės principus – teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – kalbėjo K. Budrys.
„Jei juos prarasime, jei jų neapsaugosime, atversime Pandoros skrynią pasaulinėje politikoje, perbraižant valstybių sienas. Mes norime nuo to apsisaugoti ir nenorime tokių pasekmių. Štai kodėl tai yra kritinis laikas, ir labai kritinis laikas mums prisidėti“, – sakė jis.
Kaip rašoma pareiškime, šalys įsipareigoja toliau teikti politinę, karinę bei civilinę paramą Ukrainai tiek, kiek to reikės, kad „Ukraina pasiektų pačią tvirčiausią poziciją siekiant visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, kuri būtų pagrįsta JT (Jungtinių Tautų – BNS) Chartija ir tarptautine teise, užtikrinant Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą bei stiprinant Europos saugumą“.
Anot URM, ministrai taip pat sutarė dėl būtinybės didinti spaudimą Rusijai įvedant papildomas sankcijas ir išsakė paramą rengiamam Europos Sąjungos veiksmų planui, kuriuo siekiama palaipsniui nutraukti rusiškos energijos importą bei sumažinti iš jo uždirbamas Rusijos pajamas.
Dokumente ministrai griežtai pasmerkė ir Rusijos vykdomą hibridinę veiklą prieš Europą, kuria siekiama paveikti paramą Ukrainai – sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas, neteisėtą migraciją ir kišimąsi į rinkimus.
Sutarta stiprinti bendrą situacijos suvokimą, keitimąsi informacija ir vykdyti jūrų stebėjimą, kad būtų geriau numatytos, atgrasytos ir atremtos jūrinės grėsmės bei kitos priešiškos hibridinės operacijos, teigia ministerija.
„Šiaurės, Baltijos ir Veimaro valstybės išsakė ryžtą imtis tolesnių koordinuotų veiksmų Rusijos šešėliniam laivynui atgrasyti, neutralizuoti bei apriboti. Šiuo klausimu bus siekiama glaudžiai bendradarbiauti su šešėliniam laivynui užkardyti įsteigta G7 darbo grupe“, – rašoma pranešime.
