Ketvirtadienį Panevėžyje įvyko Lietuvos krašto apsaugos ir Latvijos gynybos ministerijų politikos direktorių susitikimas. Susitikime sutarta, kad Estijai pasitraukus iš Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON, Lietuva ir Latvija dvišaliu pagrindu toliau tęs junginio veiklą.
BALTRON turėtų susidėti iš ne mažiau kaip trijų laivų ir gebėti stiprinti Lietuvos ir Latvijos jūrinį saugumą.
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabrėžė, kad Lietuva išlieka įsipareigojusi projektui ir sieks jį dar labiau stiprinti. Kokie laivai bus priskirti BALTRON ir kokia bus junginio konfigūracija bus nuspręsta per keletą artimiausių mėnesių.
Susitikimo metu taip pat aptarti šalių sausumos pajėgų bendradarbiavimo, Baltijos gynybos koledžo ir pratybų klausimai.
Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON – Baltic Naval Squadron) buvo įkurta 1998 metų rugpjūtį, kaip nuolatinės parengties reagavimo Baltijos šalių karinių laivų junginys, kurio pagrindiniai tikslai – prisidėti prie Baltijos regioninio saugumo, mažinant jūros minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai, bendradarbiauti su NATO šalių vienetais.
Dalyvaujant tarptautiniuose mokymuose ir operacijose BALTRON eskadra paprastai papildoma kitų šalių priešmininiais laivais, kuriems vadovauja BALTRON vadas su štabu.
Pagrindiniu projekto tikslu išlieka su NATO suderinamos eskadros, kuri vykdytų išminavimo operacijas jūroje, nuolatinis rengimas ir išlaikymas. Be to, junginys priskiriamas prie nuolatinės parengties pajėgumų, esant poreikiui ir politiniam sprendimui, sudaro sąlygas greitai Baltijos šalių reakcijai į galimą regioninę krizę.
Naujausi komentarai