– Kiek ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tų kar­tu su CPVA jau įgy­ven­din­ta? Ko­kių sri­čių tai pro­jek­tai ir ko­dėl bū­tent toks bend­ra­dar­bia­vi­mas yra svar­bus?

– Nuo 2009 m. mes kaip ins­ti­tu­ci­ja lai­mė­jo­me 31 ES Dvy­nių pro­jek­tą. 26-iuo­se iš jų Lie­tu­va da­ly­va­vo be par­tne­rių, o kai pro­jek­tus įgy­ven­di­no ke­lių vals­ty­bių kon­sor­ciu­mas, Lie­tu­va bu­vo jų ly­de­rė. Ma­nau, kad tai daug ką pa­ro­do.

Mes, kaip agen­tū­ra, maž­daug prieš de­šimt me­tų, 2006-ai­siais, pra­dė­jo­me bend­ra­dar­biau­ti su už­sie­nio ša­li­mis. Kon­sul­ta­vo­me ana­lo­giš­kas ins­ti­tu­ci­jas ES fi­nan­si­nės pa­ra­mos ad­mi­nist­ra­vi­mo klau­si­mais. Ka­dan­gi agen­tū­ra per vi­są gy­va­vi­mo laiką su­kau­pė di­de­lę pa­tir­tį ad­mi­nist­ruo­da­ma tiek ES, tiek įvai­rias tarp­tau­ti­nes pro­gra­mas, šia pa­tir­ti­mi šian­die­ną ir da­li­ja­mės.

Esame labai dėkingi ES Dvynių programą koordinuojančiai Užsienio reikalų ministerijai, užtikrinančiai nuolatinę diplomatinę ir politinę paramą įgyvendinant mūsų iniciatyvas.

Mū­sų stip­riau­sios sri­tys ir yra ES fon­dų ad­mi­nist­ra­vi­mas, ES fon­dų skaid­rus ir tin­ka­mas in­ves­ta­vi­mas bei vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­rių par­tne­rys­tė. Šios sri­tys reikš­min­giau­sios vals­ty­bėms, ku­rios ruo­šia­si sto­ti į ES, to­dėl mū­sų su­kaup­ta pa­tir­tis ir yra svar­bi.

– Ko­kie pro­jek­tai su­lau­kė di­džiau­sios sėk­mės? Dėl ko­kių prie­žas­čių?

– Iš­ties la­bai no­rė­tų­si pa­si­džiaug­ti sėk­min­gais pro­jek­tais. Be­ne di­džiau­sios sėk­mės su­lau­kė Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ir CPVA kar­tu su veng­rais, kaip jau­nes­niai­siais par­tne­riais, įgy­ven­din­tas 2 mln. eu­rų ver­tės ES Dvy­nių pro­jek­tas Kroa­ti­jo­je. Jis bu­vo skir­tas ge­bė­ji­mams efek­ty­viai val­dy­ti ES san­glau­dos po­li­ti­kos fon­dus stip­rin­ti ir iš tik­rų­jų la­bai džiau­gia­mės, kad 2013 m. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) šį pro­jek­tą pri­pa­ži­no sėk­min­giau­siu Dvy­nių me­tų pro­jek­tu.

Pro­jek­to me­tu su­kū­rė­me Kroa­ti­jos ES fon­dų ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­mą, o EK pri­pa­ži­ni­mas pa­kė­lė Lie­tu­vos var­dą ant aukš­tes­nio laip­te­lio. Tur­būt ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad šis pro­jek­tas ap­skri­tai bu­vo svar­bus pro­ver­žis Kroa­ti­jo­je, kai ir šios ša­lies ins­ti­tu­ci­jos pri­pa­ži­no Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją. Be abe­jo­nės, ši sėk­mės is­to­ri­ja pa­gel­bė­jo lai­mint ir ki­tus mū­sų pro­jek­tus Ma­ke­do­ni­jo­je, Juod­kal­ni­jo­je ir Kroa­ti­jo­je. Šian­dien la­bai džiau­giuo­si, kad Kroa­ti­jo­je jau lai­mė­jo­me 17-ą ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tą ir kad CPVA da­ly­va­vo vi­sus juos ren­giant ir įgy­ven­di­nant.

Sėk­mę su­ku­ria dar­bo re­zul­ta­tas, kai nu­vy­kę į ša­lį par­tne­rę, dirb­da­mi dau­gia­kul­tū­rė­je ap­lin­ko­je eks­per­tai su­ge­ba su­kur­ti re­zul­ta­tą, priim­ti­ną ša­liai nau­dos ga­vė­jai. Yra di­džiau­sias įver­ti­ni­mas, kai ži­no­me, kad mū­sų su­kur­tas re­zul­ta­tas yra ver­ti­na­mas ir bus nau­do­ja­mas. Šia­me pro­jek­te sėk­mę lė­mė sun­kus dar­bas, eks­per­ti­nė pa­tir­tis, ži­nios ir ge­bė­ji­mas tin­ka­mai įver­tin­ti ša­lies par­tne­rės ins­ti­tu­ci­jų po­rei­kius, grei­tai pa­teik­ti pa­siū­ly­mus bei pa­dė­ti juos įgy­ven­din­ti.

– 2015 ir 2016 m. dau­giau­sia Lie­tu­vos pro­jek­tų įgy­ven­din­ta Uk­rai­no­je, Kroa­ti­jo­je, Mol­do­vo­je, Azer­bai­dža­ne, Ma­ke­do­ni­jo­je. Ko­dėl bend­ra­dar­biau­ja­me bū­tent su šio­mis vals­ty­bė­mis?

– Čia svar­bios is­to­ri­nės ir po­li­ti­nės prie­žas­tys. Sto­jant į ES Lie­tu­vos nuei­tas bū­ti­nų re­for­mų ke­lias yra įdo­mus tiek ES Ry­tų par­tne­rys­tės, tiek į ES kan­di­da­tuo­jan­čioms vals­ty­bėms.

Mū­sų pa­tir­tis yra la­bai ver­ti­na­ma ir iš tik­rų­jų do­mi­na Uk­rai­ną, Mol­do­vą, Azer­bai­dža­ną – mes kar­tu bu­vo­me po­so­vie­ti­nia­me blo­ke. Čia la­bai svar­bus mū­sų ge­bė­ji­mas kal­bė­ti ru­sų kal­ba. Ži­no­ma, pro­jek­to ofi­cia­li kal­ba yra ang­lų, bet ne­re­tai per dar­bi­nius su­si­ti­ki­mus tie­siog sė­dint prie ap­skri­to sta­lo ir per tam tik­rus pa­žin­ti­nius vi­zi­tus ge­bė­ji­mas bend­rau­ti ru­sų kal­ba la­bai pra­ver­čia.

Ki­tas svar­bus mo­men­tas – ge­bė­ji­mas su­pras­ti ki­tų ša­lių men­ta­li­te­tą ir įvai­rius jų dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo prin­ci­pus, kaip žiū­ri­ma į dar­bą, veik­las, jų re­zul­ta­tus. Ma­nau, kad svar­bu, jog Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos pa­lai­ko san­ty­kius su ana­lo­giš­ko­mis vals­ty­bių par­tne­rių ins­ti­tu­ci­jo­mis, – taip ge­riau su­si­pa­žįs­ta­me su jų rea­li­jo­mis ir ga­li­me ge­riau pa­gel­bė­ti. Na, o Ma­ke­do­ni­jai ir Kroa­ti­jai la­bai svar­bi mū­sų in­teg­ra­ci­nė į ES pa­tir­tis, ku­ria ga­lė­jo­me pa­si­da­ly­ti. Jiems taip pat rei­kė­jo da­ry­ti po­ky­čius ar­ba kur­ti įvai­rias val­dy­mo kont­ro­lės sis­te­mos da­lis. Mes ga­lė­jo­me pa­gel­bė­ti ir čia.

– Su ko­kiais di­džiau­siais iš­šū­kiais su­si­dur­ta įgy­ven­di­nant pro­jek­tus šio­se vals­ty­bė­se?

– Bet ko­kiu at­ve­ju, di­džiau­sias iš­šū­kis yra dar­bas dau­gia­kul­tū­rė­je ap­lin­ko­je. Tai reiš­kia, kad vi­sa­da ten­ka pri­si­tai­ky­ti prie vie­ti­nės dar­bo kul­tū­ros, men­ta­li­te­to, po­žiū­rio, so­cia­li­nių ir kul­tū­ri­nių da­ly­kų. Jei­gu kal­bė­tu­me apie il­ga­lai­kius pro­jek­tus, eks­per­tams daž­nai bū­na tik­ras iš­šū­kis su­de­rin­ti dar­bi­nę veik­lą su as­me­ni­niu gy­ve­ni­mu. Jei ten­ka dve­jiems me­tams iš­ke­liau­ti iš Lie­tu­vos, daž­niau­siai eks­per­tai vyks­ta su vai­kais, vi­sa šei­ma. Vi­siems ten­ka pri­si­de­rin­ti prie kal­bos, kul­tū­ros, gy­ve­na­mo­sios vie­tos, o kar­tais ir prie di­de­lių kli­ma­to po­ky­čių. Svar­bu, kad eks­per­tai su­pras­tų ir pri­si­tai­ky­tų prie ša­lies po­li­ti­nių rea­li­jų, tin­ka­mai įver­tin­tų si­tua­ci­ją, teik­tų įgyvendinamus pa­siū­ly­mus, dirb­tų pa­gal rea­lų pla­ną. Tad tai yra įtam­pos ir kom­pe­ten­ci­jų rei­ka­lau­jan­tis dar­bas.

– Kaip ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tams at­ren­ka­mi eks­per­tai? Ar Lie­tu­vo­je jų yra pa­kan­ka­mai? Ar eks­per­tai no­riai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi ir kuo jiems pa­tiems to­kie pro­jek­tai yra nau­din­gi? Kaip jie pa­tys ver­ti­na to­kį vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mą?

– Lie­tu­vo­je eks­per­tų tik­rai yra. Tai ro­do mū­sų ins­ti­tu­ci­jų da­ly­va­vi­mas ir vi­si pa­siek­ti lai­mė­ji­mai. ES Dvy­nių pro­gra­mos eks­per­tams ke­lia­mi la­bai aukš­ti rei­ka­la­vi­mai. Pir­miau­sia, ka­dan­gi ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tai yra orien­tuo­ti į vie­šo­jo sek­to­riaus stip­ri­ni­mą, eks­per­tai tu­ri tu­rė­ti bent tre­jų me­tų dar­bo vals­ty­bės tar­ny­bo­je pa­tir­tį. Il­ga­lai­kių pro­jek­tų eks­per­tai tu­ri tu­rė­ti net 8–10 me­tų dar­bo pa­tir­tį, o tai reiš­kia, kad grei­tai to­kių eks­per­tų ne­pa­ruo­ši ir neap­mo­ky­si. Jie tu­ri bū­ti tik­ri sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai. Ži­no­ma, bū­ti­nos ir pui­kios ang­lų kal­bos ži­nios bei pro­jek­tų val­dy­mo pa­tir­tis.

Prie pro­jek­tų pa­siū­ly­mų pri­de­da­mi eks­per­tų gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mai, la­bai daug ką le­mian­tys pro­jek­tų at­ran­ko­se. Au­gan­tis Lie­tu­vos lai­mė­tų pro­jek­tų skai­čius ro­do, kad mes tu­ri­me ge­rų eks­per­tų ir, ma­nau, jie jau yra ge­rai pri­pa­žįs­ta­mi tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Tu­ri­me ir dau­giau ge­rų eks­per­tų, ku­riems dar pri­trūks­ta drą­sos iš­ban­dy­ti jė­gas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, – jiems pa­si­ryž­ti la­bai pa­de­da ES Dvy­nių pro­gra­mą Lie­tu­vo­je koor­di­nuo­jan­čios Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ska­ti­ni­mas įsi­trauk­ti ak­ty­viau.

Pa­tys eks­per­tai tei­gia­mai ver­ti­na dar­bo pro­jek­tuo­se pa­tir­tį. Ne­su­ti­kau nė vie­no, ku­ris pa­sa­ky­tų, kad gai­li­si da­ly­va­vęs. Džiu­gi­na, kad pro­jek­te eks­per­tui at­si­ran­da pro­ga rea­li­zuo­ti sa­ve įvai­rio­se sri­ty­se – tiek ver­tin­to­jo ana­li­ti­ko, tiek men­to­riaus. Dar­buo­to­ją mo­ty­vuo­ja ga­li­my­bė tap­ti pri­pa­žin­tu eks­per­tu ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ša­ly­je nau­dos ga­vė­jo­je, vi­so­je ES ir už jos ri­bų. Bet ko­kiu at­ve­ju mes vi­sa­da au­ga­me ir to­bu­lė­ja­me bend­rau­da­mi su ki­tais žmo­nė­mis. Da­ly­da­mie­si sa­vo kom­pe­ten­ci­ja pro­jek­te pa­tys to­bu­lė­ja­me, ke­lia­me sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją, ku­rią papildo nau­jos pa­tir­tys, ki­to­kie ga­li­mi spren­di­mai, su­si­pa­ži­ni­mas su įvai­rio­mis dar­bo sis­te­mo­mis. To­kia pa­tir­tis lei­džia iš ša­lies įver­tin­ti si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je, kur į sa­vo dar­bi­nę ap­lin­ką grį­žę eks­per­tai ga­li ini­ci­juo­ti po­ky­čius. Žmo­nės iš pro­jek­tų grįž­ta pa­ten­kin­ti pa­da­rę ge­rą dar­bą ir su­kū­rę kaž­ką reikšminga. Tai svar­bus mo­ty­va­ci­jos mo­men­tas.

– Kaip ki­tos vals­ty­bės ver­ti­na Lie­tu­vos pa­tir­tį ir eks­per­tų kom­pe­ten­ci­ją? Kas jas la­biau­siai ste­bi­na?

– Mus ver­ti­na, mus vis daž­niau kvie­čia par­tne­riais į di­de­lius pro­jek­tus, do­mi­si at­ski­rais eks­per­tais, pra­šo pri­sta­ty­ti mū­sų sėk­mės is­to­ri­jos kū­ri­mo pa­tir­tį. Tai ro­do, kad esa­me ma­to­mi ir apie mus jau yra ži­no­ma.

Nuo 2010 m. agen­tū­ro­je jau 39 kar­tus or­ga­ni­za­vo­me ES Dvy­nių pro­gra­mos mo­ky­mus tiek vie­ti­nėms ins­ti­tu­ci­joms, tiek tarp­tau­ti­nei au­di­to­ri­jai. Mū­sų lek­to­riai tu­ri il­ga­me­tę pa­tir­tį, kai ku­rie dir­ba net nuo 1999 m., jie sa­vo ži­nio­mis da­li­ja­si su šve­dais, suo­miais, kroa­tais, veng­rais ir mo­ky­mų da­ly­viais iš ki­tų ša­lių. Sten­gia­mės bū­ti ma­to­mi ši­to­je sri­ty­je.

Ki­tų ša­lių at­sto­vus gal­būt ste­bi­na, kad 2013–2015 m. mes lai­mė­jo­me kas ant­rą tei­kia­mą pa­siū­ly­mą ir kad at­ran­ko­se sėk­min­gai kon­ku­ruo­ja­me su to­kio­mis ša­li­mis kaip Aust­ri­ja, Vo­kie­ti­ja, Is­pa­ni­ja, Pran­cū­zi­ja – di­de­lė­mis, pa­ty­ru­sio­mis vals­ty­bė­mis, tu­rin­čio­mis dau­gy­bę eks­per­tų. Tai, kad lai­mi­me šią kon­ku­ren­ci­nę ko­vą, iš tie­sų ste­bi­na ir la­bai ma­lo­niai. Ma­nau, kad mū­sų pa­siek­ti re­zul­ta­tai pa­ro­do, ko­kia ir kie­no pa­tir­tis yra ver­ti­na­ma.

– Ar toks bend­ra­dar­bia­vi­mas pa­de­da stip­rin­ti tarp­tau­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą ir už­megz­ti il­ga­lai­kius ry­šius su vals­ty­bė­mis par­tne­rė­mis?

– ES Dvy­nių pro­jek­tus mes ver­ti­na­me kaip pres­ti­žą vals­ty­bei. Ši pro­gra­ma skir­ta vie­ša­jam sek­to­riui stip­rin­ti, kai vie­na ša­lis sa­vo ži­nio­mis pa­de­da ki­tos ša­lies ins­ti­tu­ci­joms. Ka­dan­gi ins­ti­tu­ci­jų ati­tik­muo ir su­si­ju­sių ins­ti­tu­ci­jų skai­čius kiek­vie­no­je ša­ly­je yra skir­tin­gas, il­gai­niui pro­jek­te da­ly­va­vu­sios ins­ti­tu­ci­jos ga­li iš­bluk­ti iš at­min­ties, tad kas lie­ka? Lie­ka ša­lies pa­va­di­ni­mas, pri­me­nan­tis, pa­vyz­džiui, kad Lie­tu­va Kroa­ti­jo­je šią žie­mą įgy­ven­di­no 15-ą ES Dvy­nių pro­jek­tą. Mes tai ver­ti­na­me kaip sa­vo ša­lies var­do gar­si­ni­mą ir pa­ra­mą sa­vo ži­nio­mis bei pa­tir­ti­mi ki­tai vals­ty­bei. Pro­jek­tų re­zul­ta­tus ma­to EK ir ki­tos vals­ty­bės na­rės, tai gar­si­na mū­sų pro­fe­sio­na­lu­mą ir ge­bė­ji­mus.

– Nuo 2004 m. Lie­tu­vai pa­ti­kė­ta įgy­ven­din­ti 72 ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tus, iš jų vien per pa­sta­ruo­sius pu­sant­rų me­tų Lie­tu­va lai­mė­jo jau 24 pro­jek­tus. Kaip ma­no­te, kas le­mia to­kią Lie­tu­vos sėk­mę?

–Sėk­mė nė­ra at­si­tik­ti­nė. Tai il­gas ir at­kak­lus ke­lias. Šian­dien ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad mes jau tu­ri­me sėk­mės is­to­ri­jų, pro­jek­tų re­zul­ta­tų, apie ku­riuos yra kal­ba­ma, ir tai pri­si­de­da prie mū­sų to­les­nių lai­mė­ji­mų, įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų skai­čiaus au­gi­mo.

Bet tai nė­ra lo­te­ri­jos bi­lie­to lai­mė­ji­mas ko­kia­me nors ter­mi­na­le. Vis­kas pra­si­de­da nuo pro­jek­to pa­siū­ly­mo ren­gi­mo, kai rei­kia la­bai at­si­žvel­giant į ša­lies po­rei­kius pa­reng­ti ko­ky­biš­ką pa­siū­ly­mą, pri­tai­ky­ti vyk­dy­mo me­to­do­lo­gi­ją, vis­ką pa­teik­ti taip, kad ša­lis nau­dos ga­vė­ja aiš­kiai su­pras­tų pa­siū­ly­mo es­mę ir iš­skir­ti­nu­mą.

Pa­ty­rę eks­per­tai taip pat su­tei­kia pa­siū­ly­mui sva­ru­mą, ga­ran­ti­ją, kad su­bur­ta ko­man­da su­kurs lau­kia­mą pro­jek­to re­zul­ta­tą. Kar­tais rei­kia at­si­sa­ky­ti per­dė­to kuk­lu­mo, ne­bi­jo­ti pa­sa­ky­ti, kad tu­ri­me ge­rų eks­per­tų. Vie­no­kios ar ki­to­kios ne­sėk­mės ne­tu­rė­tų už­kirs­ti ke­lio dirb­ti ir ban­dy­ti to­liau.

Mes la­bai daug pa­stan­gų de­da­me į nuo­la­ti­nę ko­mu­ni­ka­ci­ją su ša­lies nau­dos ga­vė­jos ana­lo­giš­ko­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, sie­kia­me kuo be­tar­piš­kiau bend­rau­ti ir pa­lai­ky­ti kuo glau­des­nį ry­šį. Tai ku­ria il­ga­lai­kį, pa­si­ti­kė­ji­mu grįs­tą bend­ra­dar­bia­vi­mą.

– Ko­kios pa­tir­ties CPVA pa­si­sė­mė iš vals­ty­bių par­tne­rių? Ką jums reiš­kia da­ly­vau­ti šiuo­se pro­jek­tuo­se ir kaip jau­čia­tės, pa­sie­kę tei­gia­mus re­zul­ta­tus?

– Bend­rai su ki­to­mis ES ša­li­mis įgy­ven­di­na­mi Dvy­nių pro­jek­tai mums ne mo­ky­mo, o par­tne­rys­tės pro­jek­tai, ku­riuo­se au­ga­me, to­bu­lė­ja­me ir ku­ria­me kar­tu, la­bai daug ko iš­mok­da­mi vie­ni iš ki­tų. Pa­sie­kę tei­gia­mus re­zul­ta­tus jau­čia­mės la­bai ge­rai, ir ta nau­da tik­rai yra abi­pu­sė: pa­dė­da­mi da­ry­ti po­ky­čius ša­ly­se nau­dos ga­vė­jo­se ga­li­me rea­li­zuo­ti sa­ve, pa­ma­ty­ti sa­vas silp­nas ir to­bu­lin­ti­nas vie­tas. Pro­jek­tuo­se pa­tys pa­si­mo­ko­me, pa­si­se­mia­me idė­jų. Pa­vyz­džių yra ne vie­nas, tik rei­kia no­rė­ti juos par­si­vež­ti ir ini­ci­juo­ti po­ky­čius.