„Matau, kad tiesiog mėginama laimėti laiko, mėginama dezorientuoti tarptautinę bendruomenę ir mėtyti pėdas“, – ketvirtadienį „Delfi TV“ sakė Gitanas Nausėda.

„Todėl tokių kvietimų nuoširdumu aš netikiu juoba, kad Lietuva išlieka nuosekli, ir tai yra visos Europos Sąjungos pozicija – praėjusių metų rinkimai buvo nelegitimūs, jų rezultatų mes nepripažįstame, tad labai sudėtinga kalbėti su pretenduojančiu būti valstybės vadovu žmogumi, kuri neturi tam reikiamų įgaliojimų“, – pridūrė jis.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Minsko režimo kalbos apie tai, kas laukia Lietuvos dėl siūlomų sankcijų, paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei, migrantų grąžinimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

„Jeigu pažvelgtumėte į chronologiją, ką Baltarusijos režimo vieni ar kiti atstovai pastaruoju metu yra sakę, tai ten rasite tokį platų spektrą – nuo taikingų derybų pareiškimų iki grasinimų mus užpilti branduolinėmis atliekomis ir visokiais kitais baisiais dalykais“, – tvirtino G. Nausėda.

Pirmadienį A. Lukašenka per spaudos konferenciją pareiškė, kad Minskas pasirengęs atnaujinti dialogą su Vilniumi, bet be jokių išankstinių sąlygų.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų.

Lietuvos pareigūnai teigia turintys duomenų, kad šiuos srautus organizavo A. Lukašenkos režimas. Dėl to Lietuva ragina ES paskelbti naujų sankcijų Minskui.

Pernai rugpjūtį įvykę ginčijami prezidento rinkimai, kurių nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų Baltarusijai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka, išprovokavo kelis mėnesius trukusių masinių protestų bangą. Vakarų šalys ir opozicija balsavimą laiko suklastotu.

Minsko režimas užgniaužė šiuos neramumus brutaliomis priemonėmis: buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančius demonstrantų sumušė policija.

Teisių gynėjai nurodo, kad Baltarusijoje yra per 600 politinių kalinių.