Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai teigia, kad Lietuvos lenkų vaikai diskriminuojami dėl vienodo valstybinės lietuvių kalbos egzamino ir dėl vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos.

Reikalauja kitų užduočių

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai priekaištus atmeta, sakydami, kad pertvarka vykdoma visur dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, o ne kalbiniu pagrindu.

„Tai pasityčiojimas iš mūsų vaikų“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Jo teigimu, lenkiškas mokyklas lankantys moksleiviai turi 800 mažiau lietuvių kalbos pamokų nei lietuviškų mokyklų vaikai. Pasak jo, neišleista naujų vadovėlių, neparengti mokytojai, todėl laikant valstybinės lietuvių kalbos egzaminą jiems turėtų būti skiriamos kitokios užduotys ir taikomi kitokie reikalavimai.

Pirmadienį Lietuvoje abiturientai laiko privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jo užduotys - vienodos ir tautinių mažumų, ir lietuviškų mokyklų moksleiviams, tačiau tautinių mažumų atstovai gali padaryti daugiau klaidų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė pranešė, kad nuo pernai rudens sostinės, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybės kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl 17 vidurinių mokyklų akreditavimo ilgosiomis gimnazijomis, kad jos galėtų ugdymo procesą vykdyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės, tačiau ministerija tam nepritarė.

„Mokyklos yra tinkamai pasiruošusios įgyvendinti specializuotas inžinerinio ugdymo, sporto ugdymo programas, taip pat specializuotas ir savitas koncepcijas - katalikiškos mokyklos, stačiatikių mokyklos ir humanitarinio ugdymo. Mokyklos ne tik tinkamai pasiruošius įgyvendinti minėta programas, bet turi pakankamą mokinių skaičių, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl tinklo kūrimo taisyklių“, - tvirtino E.Tamošiūnaitė.

Ji pareiškė, kad tautinių mažumų mokykloms taikomi dvigubi standartai, nes švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis teisingumo ministras Juozas Bernatonis leido reorganizuoti Vilniaus Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Tuskulėnų vidurines mokyklas į ilgąsias gimnazijas. Dar dėl vienos - Abraomo Kulviečio mokyklos - siekio tapti ilgąja gimnazija su klasikinio ugdymo pakraipa šiuo metu ŠMM atliekamas vertinimas.

Dėl šių klausimų pirmadienį prie Vyriausybės rengiama protesto akcija.

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas sakė, kad dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus reorganizuoti tenka tiek lietuviškas, tiek lenkiškas mokyklas Rytų Lietuvoje.

Siūlomos įvairios išeitys, pavyzdžiui, jungtis lietuvių ir lenkų mokykloms vykdant vieną ugdymo programą, bet paliekant galimybes lenkakalbių grupėms kai kuriuos dalykus (istorijos, biologijos ir kt.) mokytis lenkiškai. Dėl dalies mokyklų , pavyzdžiui, Dieveniškių ar Baltosios Vokės, su rajono savivaldybėmis toks susitarimas yra pasiektas. Tuo metu, pavyzdžiui, Paluknio mokyklai, kur vidutiniškai klasėse yra 7,5 vaiko, siūlyta tapti vienos iš gimnazijų - Lentvario arba Trakų - lenkų kalba skyriumi.

Jis tvirtino, kad dėl reorganizavimo piktinasi tiek lietuviškų, tiek lenkiškų mokyklų bendruomenės, tačiau LLRA nusprendė naudoti „tautinės diskriminacijos“ argumentus.

Kartu ministerijos atstovas pripažino, kad pirmadienio protestus „galbūt galėjo lemti“ praėjusią savaitę priimtas J.Bernatonio sprendimas dėl ilgosios gimnazijos statuso suteikimo kelioms lietuviškoms mokykloms Vilniuje.

Anot A.Aldakausko, iki J.Bernatonio atėjimo ministerijoje buvo linkstama netvirtinti specializuotų ugdymo sampratų mokykloms, laikantis nuostatos, kad išimčių įgyvendinant švietimo reformą turi būti kuo mažiau. Ministerija esą neprieštarauja, kad Vilnius galėtų turėti inžinerinio ugdymo mokyklą, tačiau ji neturėtų būti kuriama būtent M.Daukšos mokyklos pagrindu.

„Kai ten traukos spintoje (laboratorinė įranga) žydi gėlės - apie ką mes kalbame? Ir dėl Tuskulėnų buvo pasisakiusi vienareikšmiškai, kad tokių su dailės, muzikos ir šokio entuziazmais Lietuvoje yra šimtai ir jos netilpo į ugdymo sampratas. Čia ir yra didžioji gėda Vilniaus, kad Lietuva, per 90 proc. yra susitvarkiusi, o čia kalbame apie saują mokyklų, kurios ir tuos pačius tautinių mažumų karštus taškus paliečia, ir jie visi keliasi“, - sakė jis.

Lietuvos rusų sąjungos narė Olga Gorškova naujienų portalui delfi.lt sakė nepritarianti mitingui. Pasak jos, LLRA atstovai Vilniaus savivaldybėje praeitoje kadencijoje būdami valdžioje turėjo visas galimybes sutvarkyti mokyklų tinklą.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė manąs, kad mokyklų tinklo klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

„Aš manau, kad tai nėra Vyriausybės klausimas. Vis dėlto savivaldybės turėjo jau anksčiau susiplanuoti ir aiškiai pasitvirtinti planą, kur kokios mokyklos turi išlikti - atsižvelgiant į gyventojų skaičių, perspektyvą tų mikrorajonų, taip pat į vaikų skaičių“, - teigė jis.

Tuo pačiu jis žadėjo tinklo pertvarkos klausimą aptarti su naująja švietimo ir mokslo ministre „darbiete“ Audrone Pitrėniene, kai ši pradės eiti pareigas.

„Bet mes šitą klausimą išspręsime labai greitai su naująja švietimo ir mokslo ministre, jeigu ministerija anksčiau nesugebėjo su savivaldybėmis išspręsti. Laukiame naujos ministrės, norime su ja suderinti, yra paruošta įstatymo pataisa“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Prezidentė atmeta priekaištus 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) priekaištus dėl tariamos diskriminacijos švietimo srityje, sakydama, kad tautinių mažumų moksleiviams per lietuvių kalbos egzaminą leidžiama padaryti daugiau klaidų, o mokyklos reorganizuojamos dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

Pirmadienį mitingą prie Vyriausybės rengiantys LLRA atstovai teigia, kad lenkiškų mokyklų moksleiviai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, trūksta mokytojų parengimo, todėl lietuvių kalbos egzamine jiems turėtų būti skiriamos kitos užduotys.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad suvienodinus lietuvių kalbos egzaminą „mažumoms iki 2019 metų vertinimo kriterijai yra daug mažesni“.

Prezidentės teigimu, lenkiškos mokyklos reorganizuojamos dėl tos pačios priežasties kaip ir lietuviškos - mažėjančio mokinių skaičiaus.

„Per pastaruosius dešimt metų lenkiškose mokyklose vaikų skaičius sumažėjo 48 procentais. Reforma vienodai liečia tiek lietuviškas, tiek lenkiškas, tiek rusiškas mokyklas. Daugelis jų persitvarkė“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.

Vilniuje yra 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.