Tokį nutarimą pristatė teisėjas Arūnas Sutkevičius.

„Teisėjų kolegija (...) viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Danuko Arlausko skundą, Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, nusprendžia pareiškėjo Danuko Arlausko skundą atmesti, sprendimas – neskundžiamas“, – sakė jis.

„Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepripažinti, kad Valstybės saugumo komiteto kadriniai darbuotojai, sąmoningai, savo noru dirbę šioje organizacijoje, patenka į Rinkimų kodekso 76 straipsnio pirmos dalies 11 punkte nurodytą (...) kategoriją“, – sprendimo motyvus pristatė teisėjas.

Ši dalis numato, kad anketoje kandidatas privalo nurodyti duomenis, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – VRK privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.

„Vien tai, kad pareiškėjas kandidato biografijoje pildydamas grafą darbo patirtis, be kita ko, nurodė, kad nuo 1978 iki 1990 metų jo darbovietė buvo Valstybės saugumo komitetas, pareigos – vyresnysis operatyvinis įgaliotinis, neatleidžia jo nuo pareigos atsakant į kandidatų anketos 11 klausimą išviešinti faktą apie savo sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – kalbėjo A. Sutkevičius.

Sprendimą D. Arlausko byloje LVAT turėjo skelbti ketvirtadienį, tačiau teismas sprendimą atidėjo „pritrūkus laiko parinkti argumentus“.

Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto buvusio Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktoriaus D. Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero Kęstučio Biliaus registraciją Seimo rinkimuose, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.

D. Arlauskas nesutiko su VRK pritaikyta Rinkimų kodekso interpretacija ir apskundė šį sprendimą teismui. Anot jo, anketoje klausimas suformuluotas taip, lyg būtų teiraujamasi tik dėl slapto bendradarbiavimo su KGB, o ne klausiama, ar asmuo ten oficialiai dirbo.

VRK pateiktoje biografijoje D. Arlauskas nurodė, kad 1978–1990 metais Valstybės saugumo komitete jis ėjo vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas.

Apie savo buvusią tarnybą sovietų KGB buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius yra pasakojęs ir viešai, todėl teisme jis tvirtino neturėjęs tikslo nuslėpti šio savo biografijos fakto.

Tuo metu K. Biliui LVAT ketvirtadienį atvėrė kelią toliau siekti parlamentaro mandato. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) duomenimis, K. Bilius Valstybės saugumo komitete (KGB) Šiaulių skyriuje atliko pagalbines-ūkines funkcijas, o toks asmuo negali būti laikomas kadriniu šios tarnybos darbuotoju ir sąmoningai bendradarbiavęs su šia specialiąja tarnyba.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.