„Vertiname savo situaciją santūriai – kaip ir santūriai kantriai laukėme tų rezultatų. Rinkimai nėra pasibaigę, neatėjome paskelbti nei pralaimėjimo, nei pergalės. Tiesiog turime daug nebaigtų reikalų – nežinau, ar čia galima perimti kai ką, kas galbūt yra aktualu“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė M. Lingė.

„Neketiname konstatuoti ir trimituoti apie kokias pergales. Bet taip pat nenorime konstatuoti ir kokių nors akivaizdžių pralaimėjimų. Vienas mandato skirtumas nuo pirmoje vietoje esančios politinės partijos – tai yra, be abejo, skaičius. Bet gal jis nėra toks drastiškas ir lemtingas, kuris jau konstatuotų, kad mes esame pralaimėtojai“, – tikino jis.

Visgi, M. Lingė pripažino – praradimų TS-LKD patyrė.

„Kad turime praradimų – taip, natūralu. Priežastys (matomos – ELTA), turbūt, atsigręžus į mūsų visą politinę sistemą, kai po valdančiųjų buvimo daugumoje, bet kokį sudėtingesnį etapą įveikus, suprantama, laukia tų praradimų“, – sakė jis, pridurdamas, kad panašių praradimų konservatoriai patyrė ir 2012 metų rinkimuose.

M. Lingės teigimu, po poros savaičių laukiantys antrieji turai taip pat nebus lengvi – 15 apygardų konservatoriai susitiks su daugiamandatėje laimėjusiais socialdemokratais.

Bendrai konservatoriai orientuotųsi iš viso iškovoti apie 40 Seimo narių mandatų.

Partija turės aptarti politinę strategiją, artėjant TS-LKD pirmininko rinkimams

Kaip ir ankstesniuose rinkimuose, konservatoriai ženkliai didesnio palaikymo sulaukė didmiesčiuose ir miestuose – regionuose TS-LKD parama mažesnė. Klausiamas, ar partijai nederėtų persvarstyti politinės strategijos, M. Lingė teigė manantis, kad tokių pokalbių bus artėjant partijos pirmininko rinkimams.

„Apie partijos ateitį, apie partijos strategijas daugiau kalbų turėsime, kai bus renkamas partijos pirmininkas. O pastebint mūsų situaciją regionuose – tenka tą pripažinti, ar tai būtų geriausi laikai, kada partija laimi ir labai stipriai laimi, kaip buvo 2020 m. (...), ar turime dabartinėje situacijoje – turime regionuose žmonių, kurie gali laimėti“, – viltingas dėl antrųjų turų teigė M. Lingė.

Nestebina, jog L. Kasčiūnas gavo daugiau pirmumo balsų už G. Landsbergį

Reaguodama į tai, kad pirmumo balsų reitingavime krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas aplenkė partijos lyderį Gabrielių Landsbergį, šio pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, jog toks rezultatas nestebina. Pasak jos, tai galėjo lemti L. Kasčiūno užimamos pareigos ir matomumas viešojoje erdvėje.

„Rezultatas nestebina. Vis tik tai L. Kasčiūno bendras matomumas viešojoje erdvėje ir tas portfelis, kuris mūsų rinkėjui yra ypač svarbus – krašto gynyba – tai vienas iš tų klausimų apie ką mūsų partija yra nuo pat susikūrimo“, – dėstė ji.

„Valstybės saugumą ir apginamumą galėčiau vadinti kaip mūsų partijos šerdį, tai natūralu, kad mūsų rinkėjui šitas klausimas labai aktualus ir svarbus. Matyt, tai koreliuoja su kolegos rezultatu“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Laisviečių“ nesėkmė ir „valstiečių“ rezultatas – dėl naujumo faktoriaus trūkumo

Vertindami „laisviečių“ nesėkmę, partijai bandant perlipti 5 proc. kartelę, ir „valstiečių“ koalicinio sąrašo balansavimą ant 7 proc. ribos, M. Lingė tikino, kad abiems politinėms jėgoms pritrūko naujumo faktoriaus.

Abi partijos nebegalėjo užsidėti naujumo etiketės, kas tikrai, matyt, tiek 2016 metais buvo stiprus leitmotyvas, kuris leido patikėti ir sutelkti žmonių pasitikėjimą ir tuos lūkesčius sukelti. Laisvės partija buvo nauja politinė jėga praėjusiame politiniam sezone. Natūralu, kad tie balsai kažkur nueina arba neateina rinkėjai – čia turbūt jau kiekvienai politinei partijai yra klausimas, kodėl“, – sakė M. Lingė.

Kalbėdamas apie „valstiečių“ pasirodymą, M. Lingė pridūrė, kad nemažą dalį šios politinės jėgos balsų perėmė „Nemuno aušra“.

„Kas rodė ir mūsų turimos sociologinės apklausos – kas turi daugiausia potencialo nukentėti nuo šios naujos jėgos, tai buvo „valstiečių“ politinė jėga“, – pridūrė politikas.

Savo ruožtu Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė „laisviečių“ nesėkmėje įžvelgianti dalį visuomenės poliarizuojančią laikyseną partijos buvimo valdančiojoje koalicijoje metu.

„Atrodo, politinei jėgai tai atrodo svarbu, savo ryškų kampą demonstruoti, bet galbūt ne visada tai yra į naudą“, – teigė konservatorė.

Anot jos, sunkiai „valstiečių“ kovai dėl kartelės peržengimo įtakos turėjo tai, kad partija neišlaiko pastovaus elektorato.

„Dėl „valstiečių“ koalicijos ir tai – matyt, rimtas signalas, kad ta jų vystoma politika neišlaiko stabilių savo rinkėjų. Ramūnas Karbauskis visą laiką kalbėdavo ir taip save vertino, kad turi savo labai stabilią bazę (rinkėjų – ELTA), bet paveikslas yra toks, koks yra“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų. Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14,99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – sulaukęs 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS), pelnę 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.